Birželio 20 dieną istoriniame Videniškių vienuolyne vyko konferencija „Adelė Dirsytė ir Edita Štein: tikėjimo, kultūros ir istorijos sankirtos“, subūrusi filosofus, teologus, kultūros tyrėjus ir visus, kuriems svarbi XX amžiaus Europos istorijos atmintis bei žmogaus dvasinės stiprybės klausimai.
Renginys tapo ypatinga proga iš naujo pažvelgti į dvi išskirtines moteris – lietuvę Adelę Dirsytę ir vokietę Editą Štein, kurių gyvenimai skirtingomis aplinkybėmis susidūrė su totalitarinių režimų žiaurumu, tačiau jų pasirinkimai ir tikėjimo liudijimas tapo vilties bei vidinės laisvės simboliais.
Konferenciją organizavo Molėtų viešoji biblioteka, įgyvendindama jau septintus metus vykdomą projektą „Virtuali filosofijos skaitykla“. Šis susitikimas buvo ypatingas tuo, kad pirmą kartą projekto dalyviai ir lektoriai susitiko gyvai – ne virtualioje erdvėje, o autentiškoje istorinio Videniškių vienuolyno aplinkoje, kuri suteikė renginiui ypatingą susikaupimo ir prasmingo dialogo atmosferą.
Dvi moterys, dvi istorijos, vienas žmogaus orumo liudijimas
Adelė Dirsytė (1909–1955) – pedagogė, visuomenininkė, katalikių moterų judėjimo dalyvė – Lietuvos istorijoje išliko kaip žmogus, išsaugojęs tikėjimą ir viltį net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Sovietinės okupacijos metais ji buvo suimta ir ištremta į lagerius. Nepaisydama nežmoniškų kalinimo sąlygų, Adelė kūrė maldas, kurios vėliau buvo išleistos rinkinyje „Marija, gelbėk mus“. Šis leidinys tapo vienu ryškiausių lietuvių dvasinės stiprybės ir pasipriešinimo sovietiniam terorui ženklų.
Edita Štein (1891–1942) – filosofė, fenomenologijos tyrinėtoja, vėliau karmelitė vienuolė, taip pat patyrė XX amžiaus tragedijas. Žydų kilmės moteris, pasirinkusi krikščioniškąjį pašaukimą, nacių režimo buvo persekiojama ir nužudyta Aušvico koncentracijos stovykloje. Vėliau ji paskelbta šventąja Kryžiaus Terese Benedikta, o 1999 metais – viena Europos globėjų. Jos filosofiniai darbai ir dvasinis palikimas iki šiol skatina diskusijas apie žmogaus laisvę, atsakomybę ir tikėjimo santykį su gyvenimu.
Filosofija, tikėjimas ir istorijos pamokos
Konferencijos metu pranešėjai nagrinėjo įvairius šių asmenybių gyvenimo aspektus: pedagoginio pašaukimo ir kankinystės ryšį, tarnystės prasmę, filosofijos bei tikėjimo sąveiką, moters vaidmenį istorinių lūžių laikotarpiais.
Renginį pradėjo Molėtų viešosios bibliotekos direktorė Nijolė Stančikienė ir Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika. Pirmąjį pranešimą „Pedagoginio pašaukimo ir kankinystės ryšys E. Štein, A. Dirsytės ir J. Rodzinskos gyvenime“ pristatė Vilniaus piligrimų centro projektų koordinatorė Vilija Vareikienė.
Toliau konferencijos dalyviai klausėsi dr. Timofejaus Murašovo pranešimo apie tarnystę kaip prasmingą gyvenimo kelią Editos Štein liudijime, dr. Tomo Sodeikos refleksijos „Bandymas suprasti Adelę Dirsytę ir Editą Štein“ bei prof. dr. Linos Vidauskytės įžvalgų apie šiuolaikinių šventųjų reikšmę.
Antroje konferencijos dalyje kun. Donatas Liutika kalbėjo apie kankinystę ir tikėjimo liudijimą totalitarinių režimų sąlygomis, kun. Nerijus Pipiras pristatė Adelės Dirsytės beatifikacijos proceso svarbą, o sesuo Der Marija (Giedrė Pukinaitė) kvietė pažvelgti į Adelės Dirsytės asmenybę per jos vidinio pasaulio ir dvasinio kelio perspektyvą.
Istorinė erdvė, kuri kvietė sustoti ir apmąstyti
Po konferencijos dalyviai buvo pakviesti į ekskursiją po istorinį Videniškių vienuolyno muziejų ir Šv. Lauryno bažnyčią, kurią vedė muziejininkė Kristina Degutienė. Videniškiuose veikiantis Vienuolyno muziejus yra įrengtas istoriniame XVIII a. vidurio Regulinių atgailos kanauninkų, dar vadintų Baltaisiais Augustinais, vienuolijos vyresniojo (infulato) pastate. Šios vienuolijos veiklos pradžia miestelyje siekia XVII a. pradžią, o jos gyvavimas tęsėsi šiek tiek daugiau nei du šimtus metų.
Konferencija tapo ne tik istorinių asmenybių prisiminimu, bet ir kvietimu kalbėtis apie vertybes, kurios nepraranda reikšmės keičiantis laikams: žmogaus orumą, moralinę atsakomybę, tikėjimo jėgą ir gebėjimą išlikti žmogumi net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Videniškių vienuolyne nuskambėję pranešimai priminė, kad Adelės Dirsytės ir Editos Štein gyvenimo istorijos nėra vien praeities liudijimai – tai aktualūs klausimai šiandienos žmogui apie pasirinkimus, atsakomybę ir vidinę laisvę.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Molėtų rajono savivaldybė.
Projekto partneriai: Molėtų krašto muziejus, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Molėtų gimnazija, Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
Informacinis partneris: Molėtų krašto laikraštis „Vilnis“
Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija
