Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje atidaryta fotografijų paroda „Ramygalos apylinkių partizanai 1944–1946 m.“, ją pristatė Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro specialistas istorikas Dalius Žygelis.
„Galbūt čia yra partizanų artimųjų ar giminaičių? – klausė D. Žygelis renginio dalyvių. – Įsižiūrėkite į nuotraukas. Gal atpažinsite kažką: tėvą, senelį, giminaitį? Būtinai sakykite. Iki šiol ne visi, esantys nuotraukose, identifikuoti.“
Jis pasakojo apie sensacingus Ramygaloje (Panevėžio r.) sename name rastus negatyvus, kuriuose įamžinti Ramygalos krašto partizanai pirmaisiais pokario kovų metais. Kaip vyko partizanų ir jų rėmėjų identifikacija ir restauracija, kokia šių nuotraukų vieta Lietuvos partizanų fotografijos istorijos kontekste.
Apie Vilniaus kolekcininkų susirinkime įgytas įdomias negatyvų juosteles, kuriose matomi ginkluoti vyrai, D. Žygeliui susijaudinęs pranešė bičiulis kolekcininkas 2025 m. Su partizanų nuotraukomis istorikas dirba daugiau nei 30 metų, o šias apžiūrėjęs suprato, kad asmenys jose nematyti. Su kolegomis ėmė vertinti veidus ir laikotarpį, suprato, kad nieko neatpažįsta. Buvo tikėtina, kad nuotraukose įamžinti anksti žuvę partizanai, nesulaukę 1947–1948 metų.
Tarp būrio buvo atpažintas legendinis partizanas Bronislovas Juospaitis, vadinasi, šalia – jo kovos draugai, atpažintas ir partizano brolis. Paskui ponia Juodienė iš Ramygalos įvardino merginas. Gretinant kitas turimas nuotraukas atpažintas ir Jonas Kimštas, Aukštaitijos partizanų srities vadas, tragiška figūra laisvės kovų istorijoje.
Vieną asmenį iš civilinės nuotraukos padėjo atpažinti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos specialistai. Bibliotekos bičiuliui Gyčiui Daukui užklausus, straipsnių serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijoje „Ramygala“ darbuotojų rasta publikacija „Partizanų būrio vadas Stasys Eitminavičius-Rupūžėnas“ su S. Eitminavičiaus nuotrauka užvedė tyrėją ant kelio. Sulyginęs negatyvuose įamžintą asmenį su skaitmenine kopija iš bibliotekos, istorikas įsitikino, kad tai tas pats asmuo – Stasys Eitminavičius.
Tikėtina, kad fotografijų autorius, tas svarbus asmuo, buvo Rapolas Baltrūnas. Tai nustatyta pagal nuotraukose atsirandantį asmenį iš to, kaip jis apsirengęs, kaip laiko granatą – atrodo, kad jis nėra karo žmogus. Taip pat pagal fotoaparato padėtį fotografuojant: ar atbėga nusifotografuoti su kitais pasistatęs štatyvą, ar fotografuojama laikant aparatą rankose ir tuo metu spėjamo fotografo nėra, ar fotoaparatas ant žemės ir numanomas fotografas kadre yra. Yra ir nuotraukų, kai žuvę partizanai fotografuoti iš po skverno.
Pagal bunkerį, ginklus, aprangą
Kaip buvo identifikuojami konkrečių nuotraukų metai? Viena nuotraukų pagal partizanų aprangą, jų įvairų amžių, ginklus gali būti seniausia iš žinomų ankstyvųjų partizanų nuotraukų, manoma, daryta 1944 m. lapkritį.
Reti vaizdai Lietuvos partizanų nuotraukose – antžeminio bunkerio statybos. Čia matome jo statymo pradžią ir pabaigą, šalia – pasak specialisto ornitologo, pusiau laukinė, pusiau naminė antis, turbūt laikoma maistui. Tokie bunkeriai statyti ankstyvuoju ginkluoto pasipriešinimo metu 1944–1946 m.
Tikėtina, kad nuotraukose kartu pozuojančios pasipuošusios merginos atėjo iš Ramygalos Švč. Mergelės Marijos škaplierinės atlaidų. Spręsta pagal jų laikomas gėles ir tautinius drabužius, kurie greičiausiai iš zakristijos.
Nuotraukų, kuriose, manoma, Velykos, metus bandyta nustatyti konsultuojantis su meteorologijos specialistais, pagal tų metų Velykų orus. Su dizaino specialistu tyrėjas konsultavosi apie rūbų detales – pagal kišenių pobūdį galbūt partizanai įamžinti 1946-ųjų vasarą.
Parodos lankytojus atpažinus asmenis nuotraukose D. Žygelis kvietė per biblioteką kreiptis į jį ir padėti įvardinti.
Bibliotekos Atrijaus terasoje paroda veiks iki liepos 31 d.
