Kartais gyvenimas ima atrodyti pilkas, o kasdienybė – pernelyg skubri ir triukšminga. Tuomet verta atsiversti knygą, kuri primena mažus džiaugsmus, žmogišką artumą ir gebėjimą stebėtis pasauliu. Vienos istorijos guodžia, kitos įkvepia keistis, dar kitos leidžia pažvelgti į save ir aplinkinius švelnesniu žvilgsniu.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rubrikoje „Mėnesio atradimai iš mūsų lentynų“ dalijamės kūriniais apie viltį, draugystę, netikėtus atradimus ir gyvenimo grožį, slypintį kasdienėse akimirkose. Galbūt bent vienas iš jų taps ta knyga, kuri sugrąžins gyvenimo skonį ir jums.
Françoise Sagan „Sveikas, liūdesy“
Klausykitės knygos Audiosensorinėje bibliotekoje. Kaip tai padaryti, skaitykite čia.
Tai garsiausias prancūzų rašytojos Françoise Sagan romanas, parašytas vos aštuoniolikos metų autorės ir tapęs tikra literatūrine sensacija. Subtili, provokuojanti ir iki šiol aktuali jaunystės istorija apie laisvės troškimą, meilę, savanaudiškumą ir pirmuosius susidūrimus su atsakomybe už savo veiksmus.
Septyniolikmetė Sesilė leidžia vasarą Prancūzijos Rivjeroje su savo tėvu – žaviu, turtingu ir gyvenimo malonumus mėgstančiu našliu. Jų nerūpestingą kasdienybę sudrumsčia Anos – išmintingos, elegantiškos ir stiprios moters – atvykimas. Kai tarp jos ir Sesilės tėvo užsimezga rimti santykiai, mergina pajunta grėsmę savo laisvei ir nusprendžia įvykius pakreipti sava linkme. Tačiau žaidimas su kitų žmonių jausmais turi pasekmių, kurių ji nenumato.
Romane juntama kaitri Viduržemio jūros vasaros atmosfera, elegancija ir melancholija. Tai ne tik brendimo istorija, bet ir jautrus pasakojimas apie kaltę, praradimą bei akimirką, kai žmogus pirmą kartą susiduria su liūdesiu, kurio nebegali ignoruoti.
TJ Klune „Namas žydrame vandenyne“
Kartais gyvenime pasitaiko knygų, kurios tampa tikru prieglobsčiu nuo kasdienybės. T. J. Klune romanas „Namas žydrosios jūros pakrantėje“ – būtent toks. Tai šilta, išmintinga ir nepaprastai jauki istorija, primenanti, kokią galią turi gerumas, draugystė ir priėmimas.
Tai romanas apie žmones, kurie atrodo kitokie, tačiau trokšta to paties kaip ir visi – būti matomi, suprasti ir mylimi. Knygoje netrūksta humoro, švelnios ironijos, magijos ir jautrių akimirkų, tačiau po lengvu pasakojimo paviršiumi slypi svarbios temos: išankstiniai nusistatymai, baimė to, kas kitokia, ir drąsa priimti kitą tokį, koks jis yra.
„Namas žydrosios jūros pakrantėje“ primena, kad šeimą kuria ne kraujo ryšiai, o žmonės, kuriuos pasirenkame mylėti ir kuriems leidžiame mylėti mus. Tai viltinga, širdį šildanti istorija, paliekanti tikėjimą žmogaus gerumu ir norą dar ilgiau pasilikti šiame stebuklų kupiname pasaulyje.
Sayaka Murata „Kombinio moteris“
Klausykitės knygos Audiosensorinėje bibliotekoje. Kaip tai padaryti, skaitykite čia
Kas yra „normalus“ gyvenimas? Ar jį apibrėžia darbas, šeima, santykiai, o gal visuomenės lūkesčiai? Į šiuos klausimus taikliai, su humoru ir švelnia ironija atsako japonų rašytojos Sayakos Muratos romanas „Kombinio moteris“.
Sayaka Murata subtiliai, bet labai taikliai atskleidžia visuomenės polinkį vertinti žmones pagal jų amžių, profesiją, šeiminę padėtį ar gebėjimą prisitaikyti prie nusistovėjusių normų. Autorė kelia klausimą: kodėl taip dažnai laikome vertingais tik tuos gyvenimo modelius, kurie atitinka daugumos lūkesčius?
„Kombinio moteris“ – tai kartu ir juokinga, ir liūdna, ir labai žmogiška istorija apie teisę būti savimi. Knyga primena, kad kiekvienas žmogus turi teisę rinktis savo gyvenimo kelią, net jei jis nesutampa su visuomenės įsivaizdavimu apie sėkmę ar laimę.
Trumpas, lakoniškas ir įtaigus romanas palieka ilgai išliekantį įspūdį. Tai knyga apie tuos, kurie dažnai lieka nepastebėti, apie kasdienius darbus, be kurių visuomenė negalėtų funkcionuoti, ir apie drąsą gyventi pagal savo taisykles.
Elizabeth von Arnim „Balandžio kerai“
Kartais užtenka pakeisti vietą, kad pasikeistų požiūris į gyvenimą. Elizabeth von Arnim romanas „Balandžio kerai“ – tai šviesi, elegantiška ir nepaprastai jauki istorija apie keturias moteris, kurios vieną pavasario mėnesį nusprendžia pabėgti nuo pilkos kasdienybės ir išvykti į saulėtąją Italiją.
Romanas žavi ne dramatiškais įvykiais, o subtilia atmosfera. Autorė meistriškai kuria jausmą, tarsi skaitytojas pats sėdėtų saulės nutviekstoje terasoje, stebėtų žydinčias visterijas ir lėtai gurkšnotų itališką kavą. Tai knyga apie poilsio, grožio ir žmogiško ryšio galią – apie tai, kaip kartais reikia sustoti, kad vėl išgirstume save.
Nors romanas pirmą kartą išleistas dar 1922 metais, jo temos stebėtinai šiuolaikiškos. Jis kalba apie moterų saviraišką, teisę rinktis savo kelią, vidinę laisvę ir drąsą keistis. Po lengvu ir romantišku pasakojimo paviršiumi slypi subtili visuomenės normų ir lūkesčių kritika.
Tai švelni, viltinga ir kupina gyvenimo grožio knyga, ji primena, kad laimė dažnai slypi ne dideliuose įvykiuose, o gebėjime atsiverti pasauliui ir žmonėms šalia mūsų.
Fredrik Backman „Nerimo žmonės“
Skaitykite el. knygą
Klausykitės audio knygos per Ibiblioteką
Kas sieja nesėkmingą banko plėšiką, aštuonis nepažįstamus žmones, buto apžiūrą ir du policininkus – tėvą bei sūnų? Atrodytų, nieko. Tačiau Fredriko Backmano romane „Nerimastingi žmonės“ šios istorijos susipina į nepaprastai jautrų, juokingą ir kartu giliai sujaudinantį pasakojimą apie žmones ir jų gyvenimus.
Fredrikas Backmanas meistriškai derina humorą ir dramą. Vienuose puslapiuose juoksitės iš absurdiškų situacijų ir šmaikščių dialogų, kituose – jausitės sugraudinti iki ašarų. Tai knyga apie žmonių silpnybes ir stiprybes, apie vienatvę, atleidimą, antrąsias galimybes ir tai, kaip dažnai mes skubame vertinti kitus, nežinodami visos jų istorijos.
„Nerimastingi žmonės“ primena, kad kiekvienas žmogus kovoja savo nematomą kovą. Tai šilta, išmintinga ir viltinga knyga apie netobulus žmones, kurie tiesiog stengiasi išgyventi, būti mylimi ir suprasti vieni kitus.
Tove Jansson „Tėtis ir jūra. Vėlai lapkritį“
Klausykitės knygos Audiosensorinėje bibliotekoje. Kaip tai padaryti, skaitykite čia
Tove Jansson apysaka – tai subtili, melancholiška ir kartu šilta istorija apie pokyčius, ieškojimą ir bandymą atrasti savo vietą pasaulyje.
Jautriai vaizduojamas Muminuko tėčio pasaulis. Jis nori būti reikalingas, atrasti tikslą ir įrodyti sau, kad gali kontroliuoti savo gyvenimą. Tačiau jūra, sala ir gamta gyvena savo ritmu, nepriklausomu nuo žmogaus planų. Pamažu jis supranta, kad ne viską galima valdyti – kartais reikia tiesiog išbūti, klausytis ir priimti.
Tai knyga apie tylą ir vidinį nerimą, apie ilgesį ir bandymą suprasti save. Nors pasakojimas atrodo paprastas, jame slypi gilūs emociniai sluoksniai – vienatvė, tapatybės paieškos ir santykis su artimaisiais, kai įprastas gyvenimo pagrindas išslysta iš po kojų.
Tove Jansson apysaka „Vėlai lapkritį“ – tai paskutinė Muminų slėnio knyga, laikoma viena brandžiausių ir filosofiškiausių autorės kūrinių. Tai nebe vaikiška pasaka, o jautrus pasakojimas apie tuštumą, ilgesį, vienatvę ir bandymą susitaikyti su tuo, kas baigiasi. Apysakoje daug tylos ir mažai veiksmo, bet būtent toje tyloje gimsta stipriausios emocijos. Kiekvienas veikėjas tarsi ieško savo vietos pasaulyje, kuris jau nebe toks, koks buvo anksčiau, ir turi susitaikyti su nauja, neapibrėžta realybe.
Tove Jansson meistriškai kuria atmosferą: jūra čia tampa gyvu, nenuspėjamu veikėju, o sala – žmogaus vidinio pasaulio atspindžiu. Tai ne tik vaikams ar jaunimui skirta istorija, bet ir suaugusiųjų literatūra apie brandą, pokyčius ir gebėjimą susitaikyti su tuo, kas nepatogu ar nepažinu.
