Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka atidarė savo pirmąją meno galeriją. II a. erdvėse miesto bendruomenė ir svečiai turi galimybę apžiūrėti nuolatinę legendinio panevėžiečio menininko Stasio Petrausko-Bitlo (1950–2010) kūrybos ekspoziciją.
„Pirmiausia labai norėjome patys, todėl ėmėmės iniciatyvos. Kalbėjomės, tarėmės su Bitlo šeima, sūnumi Luku. Antrame aukšte, šalia Elžbietos Jodinskaitės kraštotyros skaityklos, kaip tik turėjome tinkamą sienos gabaliuką. Vietą, tarsi snūduriavusią ir kažko laukusią. Sulaukė paties tinkamiausio žmogaus. Todėl labai džiaugiuosi – tiek pirmąja bibliotekos galerija, tiek tuo, kad Bitlas grįžo į Panevėžį, o biblioteka bus vieta, kur nuolat galėsime apie jį kalbėti”, – sako direktorė Greta Kėvelaitienė.
Džiaugsmo neslėpė ir Bitlo sūnus aktorius, režisieriaus asistentas Lukas Petrauskas.
„Paskaičiavome – po tėvo mirties per 10-metį buvome organizavę vos dvi jo kūrybos parodas, o dabar tarsi išgyvename bangą: penkta paroda per porą metų. Ko norėjau pirmojoje kūrinių ekspozicijoje? Pirmiausia rašytojo Kazio Sajos namie saugomo tėvo autoportreto. Jis man labai patinka. O toliau – 5 ofortai (kiek žinome, tiek ir tėra sukūręs), keletas kitų piešinių. Vėlgi tiesiog norėjosi parodyti liniją – kiek daug galima atskleisti vienu brūkštelėjimu. Ačiū bibliotekai ir ačiū, tėte, čia dabar tavo galerija. Sveikas sugrįžęs į Panevėžį, Bitlai”, – sakė L. Petrauskas.
Planuojama, kad S. Petrausko-Bitlo galerijos ekspozicija bus keičiama kas pusmetį. L. Petrauskas užtikrino – tam medžiagos užteks.
Vox populi
Bitlo galerijos atsiradimą sveikino panevėžiečiai. Jie akcentavo, jog dabar atvykusiems pažįstamiems, draugams galės parodyti ne tik Laisvės aikštės prieigose stovinčią Rimanto Idzelio sukurtą skulptūrą.
„Kiekvienas susitikimas su Bitlu buvo atskiras spektaklis. Mano akyse jis – viskas viename: dailininkas, poetas, muzikantas, artistas. Žmogus-orkestras. Pats grodavo, improvizuodavo… Koks džiaugsmas atidarius galeriją…”, – sakė žurnalistė Daiva Skirkevičienė.
„Mes visada pamirštam, kad už žmogaus, kurį tikrai prisimenam, visada buvo kitas žmogus. Šiuo atveju mano klasiokė, draugė Roma Petrauskienė. Tai jos dėka buvo sukurti namai, jų durys atviros, ten visada kvepėjo skaniu maistu. Ir būtent tokiuose namuose užauga tokie vaikai. Todėl manau, kad ir už Bitlo kūrybą, šios galerijos atsiradimą bibliotekoje didelę dalį pagarbos reikėtų atiduoti šios šeimos mamytei”, – teigė panevėžietė Algė Verbiejienė.
Filmas?
Šiuo metu užgimusi ir dar viena legendinio menininko gyvenimo ir amenybės įprasminimo iniciatyva.
„Pradėjome kalbėtis su vienu dokumentinio kino režisieriumi. Turime kelias idėjas, tačiau norėtųsi realizuoti pačią geriausią. Todėl jeigu kam nors kiltų įdomių minčių, prašau su mumis susisiekti ir pasidalinti. Lauksime”, – pasakoja L. Petrauskas.
„Na, jeigu bus ir filmas, žinoma, tikėsimės jo peržiūros ir bibliotekoje. Aš manau, kad tai bus dar šventė – kaip ir kiekvienas kartas, kada kas pusmetį atidarinėsime naują galerijos ekspoziciją. Tuo ir gyvenkime – naujais darbais, atradimais ir raminančiu pastovumu. Tikiuosi, kad čia, mūsų bibliotekoje, galiausiai išvysime kone viską, ką Bitlas yra sukūręs”, – viliasi G. Kėvelaitienė.
S. Petrauskas-Bitlas – vienas ryškiausių XX a. antrosios pusės ir nepriklausomybės pradžios Panevėžio menininkų. Kūrė grafiką, tapė, jo darbai saugomi Lietuvos dailės muziejuje bei privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Bitlo kūryba išsiskiria savitu, neoklasikiniu braižu: tapė kultūros žmonių ir artimųjų portretus, kūrė religinės tematikos darbus, skulptūras bažnyčioms ir ikonas. Reikšmingą dalį sudaro ir meistriški, ironiški piešiniai, persmelkti gyvenimiškos patirties, pasakotojo talento ir savitos, neretai anekdotinės stilistikos.
S. Petrauskas-Bitlas buvo savitas kūrėjas, nesitaikęs prie sistemos, meninį kelią grindęs asmenine patirtimi.
Asta Sarapienė
Viešųjų ryšių specialistė
