2026 m. balandžio 20–24 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos administracijos ir skyrių vadovų komanda lankėsi Danijoje, Aarhus mieste. Vizito metu daugiausia dėmesio skirta šiuolaikinių bibliotekų veiklos modelių, erdvių funkcionalumo ir bendruomenėms teikiamų paslaugų analizei. Tiesioginis bendravimas su Danijos bibliotekų specialistais sudarė galimybes ne tik susipažinti su gerąja praktika, bet ir įvertinti jos pritaikomumą Lietuvos bibliotekų kontekste.

Biblioteka kaip atvira miesto erdvė

Vizito metu aplankytos trys skirtingos Aarhus bibliotekos – Dokk1, Viby ir Gellerup. Kiekviena jų atskleidė skirtingus bibliotekos veiklos modelius, tačiau visose ryškus bendras principas – biblioteka veikia kaip atvira, gyva miesto erdvė, jungianti žmones, paslaugas ir bendruomenes.

Dalyviai turėjo galimybę stebėti bibliotekų kasdienę veiklą, lankytojų srautus, renginius ir erdvių naudojimo praktikas. Taip pat iš arti susipažinti su modernios bibliotekos modeliu, kur biblioteka nebėra tik knygų saugojimo vieta, bet tampa gyvu bendruomenės centru. Komunikacijos ir kultūros vadybos skyriaus vadovė K. Pelanytė sako, kad „vizitas Orhuse suteikė galimybę iš arti susipažinti su modernios, bendruomeniškos ir inovatyvios bibliotekos veiklos modeliu, kuriame biblioteka veikia kaip atvira erdvė žmonėms, partnerystėms ir mokymuisi“.

Skirtingi modeliai – viena idėja

Dokk1 paliko stipriausią įspūdį kaip daugiafunkcė, nuolat kintanti erdvė, kuri kuriama kartu su bendruomene. Tai ne tik vieta skaitymui ar informacijos paieškai – čia susijungia kultūra, bendruomenės veiklos, savivaldos paslaugos ir kasdienis miesto gyvenimas.

Bibliotekoje itin ryškus bendrakūros principas – erdvės nuolat perplanuojamos ir pritaikomos atsižvelgiant į realius lankytojų poreikius. Čia gausu skirtingų funkcinių zonų: nuo ramių skaitymo vietų iki aktyvių susitikimų, renginių ir vaikų erdvių, kurios skatina tyrinėjimą, žaidimą ir mokymąsi. Lankytojai gali laisvai rinktis, kaip naudotis biblioteka – dirbti, bendrauti, dalyvauti veiklose ar tiesiog leisti laiką.

Svarbus Dokk1 bruožas – glaudi integracija į miesto infrastruktūrą ir kasdienį gyvenimą. Biblioteka veikia kaip atvira platforma, kurioje susitinka skirtingos institucijos, iniciatyvos ir žmonės. Simboliniu šio ryšio ženklu tapęs varpas, suskambantis kiekvieną kartą mieste gimus kūdikiui, subtiliai pabrėžia bibliotekos vaidmenį kaip gyvą miesto dalį, lydinčią žmogų nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų.

Viby Library atsiskleidė kaip stipri kasdienės bendruomenės biblioteka. Vienas ryškiausių jos bruožų – savitarnos modelis: dalį laiko biblioteka veikia be darbuotojų, tačiau lankytojai gali patekti į patalpas naudodamiesi skaitytojo pažymėjimu, savarankiškai skolintis ir grąžinti leidinius, naudotis erdvėmis bei kitomis paslaugomis. Toks sprendimas leidžia ženkliai prailginti bibliotekos darbo laiką ir užtikrina patogų paslaugų prieinamumą įvairiu paros metu Taip pat biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybe – teikia viešąsias administracines paslaugas – nuo asmens tapatybės dokumentų užsakymo iki skaitmeninių paslaugų konsultacijų. Čia ypatingas dėmesys skiriamas klubinei veiklai, kuri stiprina socialinius ryšius ir skatina bendravimą, ypač tarp skirtingų bendruomenių grupių.

Gellerup Library išsiskyrė kaip socialinės integracijos ir bendruomenės įgalinimo erdvė, veikianti daugiakultūrėje aplinkoje. Gellerup rajone gyvena įvairių tautybių ir kultūrų žmonės – bendruomenę sudaro šeimos iš Artimųjų Rytų, Afrikos, Azijos ir Rytų Europos, todėl bibliotekos veikla orientuota į skirtingų socialinių grupių įtraukimą ir jų tarpusavio ryšių stiprinimą. Bibliotekoje ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad veiklos kiltų iš pačios bendruomenės poreikių – gyventojai patys inicijuoja susitikimus, pristato savo kultūrą, organizuoja renginius ir aktyviai dalyvauja kuriant bendrą bibliotekos gyvenimą. Tokiu būdu biblioteka tampa ne tik paslaugų teikimo vieta, bet ir platforma saviraiškai, dialogui bei tarpkultūriniam pažinimui.

Svarbų vaidmenį čia atlieka savanoriai, kurie padeda užmegzti ryšį tarp bibliotekos ir vietos gyventojų, veikia kaip tarpininkai, stiprina pasitikėjimą ir palaiko neformalų bendravimą. Biblioteka taip pat veikia kaip saugi ir atvira erdvė, kurioje kiekvienas gali jaustis priimtas, gauti informaciją ar tiesiog būti bendruomenės dalimi. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vadovė J. Janickienė pastebėjo, kad „biblioteka čia tampa vieta, kur žmogus gali ateiti be baimės ir jaustis priimtas“.

Valdymas, partnerystės ir bibliotekos vaidmuo

Vizito metu analizuoti ne tik lankytojų aptarnavimo ar erdvių sprendimai, bet ir platesni organizaciniai aspektai – strateginis ir operatyvinis valdymas, skyrių veiklų koordinavimas, veiklos rodiklių stebėsena bei bendradarbiavimo su kitomis institucijomis modeliai.

Vizito dalyviai pastebėjo, kad Danijos bibliotekose itin stipriai išvystytas tarpsektorinis bendradarbiavimas – bibliotekose integruojamos savivaldybių, migracijos tarnybų ir kitų institucijų paslaugos, taip kuriant vieno langelio principu veikiančias erdves. Direktoriaus pavaduotoja S. Dagė teigė, kad „darbo stebėjimo vizitas leido praktiškai įvertinti bibliotekų kompleksinį požiūrį į bendradarbiavimą su kitomis institucijomis“.

Vizitas suteikė ir konkrečių idėjų, kurias galima taikyti Lietuvos bibliotekose: erdvių lankstumo sprendimai, informacijos pateikimo būdai, renginių organizavimo praktikos, partnerystės su bendruomenėmis bei socialiniais partneriais modeliai.

Taip pat atkreiptas dėmesys į netradicinius sprendimus – augalų, sėklų ir daigų integravimą į bibliotekų erdves, tvarumo principų taikymą, taip pat viešųjų erdvių higienos ir funkcionalumo užtikrinimą.

Profesinis augimas

Dalyviai akcentavo, kad Danijos bibliotekų patirtis atskleidė stiprų partnerystės ir bendruomeniškumo modelį. Pastebėta, kad vietos gyventojai aktyviai įsitraukia į veiklų kūrimą ir įgyvendinimą, o bibliotekos tampa atviromis platformomis idėjoms ir iniciatyvoms.

Taip pat vizito metu buvo galimybė pristatyti Lietuvos bibliotekų patirtį – pasidalinti vykdomais vartotojų pasitenkinimo tyrimais bei paslaugų tobulinimo praktikomis. Ši patirtis tapo ir proga įsivertinti savo veiklą: kadangi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka jau yra įgyvendinusi nemažai ankstesnių vizitų įkvėptų iniciatyvų, vizitas Danijoje leido ne tik pasisemti naujų idėjų, bet ir kritiškai pažvelgti į jau vykdomas veiklas – bendruomenių erdves, skaitymo skatinimo iniciatyvas ir inovatyvius projektus. Kaip apibendrino Informacinių išteklių valdymo skyriaus vadovė G. Ratkienė: „tai buvo ne tik profesinis vizitas, bet ir proga iš naujo įvertinti, kiek daug jau turime savo bibliotekoje“.

Vizitas į Aarhus bibliotekas tapo reikšminga profesine patirtimi, leidusia pažvelgti į bibliotekos vaidmenį platesniame socialiniame ir kultūriniame kontekste. Įgytos žinios ir patirtys prisidės prie tolesnio bibliotekos paslaugų tobulinimo, stiprinant jos, kaip atviros, bendruomeniškos ir nuolat besikeičiančios institucijos, vaidmenį.

Vizitas vyko įgyvendinant Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos „Erasmus+“ programos akreditacijos suaugusiųjų švietimo srities projektą.