Bibliotekoje – Panevėžio esperantininkų veiklos 100-mečio atspindžiai

Vaizdas be pavadinimo
Pradžia:2023-09-01 10:00
Pabaiga:2023-12-04 16:00
Vieta:I a. erdvės
Adresas:Respublikos g. 14
Panevėžys

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I a.  eksponuojama nauja spaudinių ir dokumentų paroda „Esperanto – tiltas, jungiantis įvairias kultūras“. Taip biblioteka pažymi Panevėžio esperantininkų veiklos 100-metį.

Per šį laiką keitėsi santvarkos, miesto esperantininkų klubų pavadinimai, vadovai, narių skaičius, tačiau veikla nenutrūko.

Susidomėjimas esperanto kalba Panevėžio krašte paplito kunigo, visuomenės veikėjo Adomo Jakšto dėka. Jis asmeniškai pažinojo šios kalbos kūrėją Liudviką Lazarą  Zamenhofą. Esperantininkų judėjimo Panevėžyje pradininkai ir entuziastai buvo žydai. Tarpukariu ilgiausiai jiems vadovavo Jokūbas Kanas. Sovietams okupavus Lietuvą, Panevėžio esperantininkų draugijos veikla nutrūko. Sovietmečiu pirmą būrelį „Fonto“ įkūrė prieškario inteligentas, nuo mokyklos domėjęsis esperanto kalba,  elektrotechnikos gamykloje dirbęs Juozas Kazlauskas. Esperanto judėjimas suklestėjo XX a. 8–10 dešimtmečiais. Aktyviu J. Kazlausko padėjėju, darbų tęsėju tapo į Panevėžį atvykęs Telesforas Lukoševičius. Esperantininkų daugėjo. Tarp klubo narių – Palmira Lukoševičienė, Bonifacas Ruželė, Česlovas Tručionis, Vilius Šidlauskas ir kt. Klubas organizavo trijų lygių esperanto kursus. Panevėžiečiai vieninteliai Lietuvoje turėjo esperantininkų chorą (vadovė Monika Vasiliauskienė). Panevėžio lėlių teatre netgi  pastatytas spektaklis esperanto kalba – B. Lukošiaus „Trys paršiukai“ (vertėjas J. Kazlauskas).

Dabar mieste veikia esperantininkų klubas „Revo“ (vadovė Vida Kulikauskienė). Jo nariai dalyvauja pasaulio, Europos kongresuose, kituose tarptautiniuose renginiuose.

1991 m. T. Lukoševičius prie „Revo“ klubo įregistravo leidyklą tuo pačiu pavadinimu. Čia leista grožinė, mokymosi, Lietuvos istorijai skirta serija „Panevėžio esperanto biblioteka“. Daugelį knygų išvertė ir parengė sutuoktiniai Lukoševičiai. Po vyro mirties darbus tęsė žmona.  

Bibliotekos parengtoje ekspozicijoje – leidiniai apie esperanto kalbą, L. L. Zamenhofą,  „Revo“ leidyklos knygos, dokumentai, nuotraukos iš asmeninio P. Lukoševičienės archyvo.

Parodą kviečiame apžiūrėti iki gruodžio 4 d.