Prasmingas grįžimas namo: filosofo Arvydo Šliogerio žmonai perduotos Garbės piliečio regalijos

Tarptautinę filosofijos dieną Panevėžys nusilenkė vienam iškiliausių šalies filosofų, panevėžiečiui Arvydui Šliogeriui (1944–2019). Dailės galerijoje jo, 12-ojo miesto Garbės piliečio, regalijos iškilmingai perduotos žmonai Zitai Šliogerienei. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka didžiuojasi, kad šis reikšmingas įvykis – ir jos pastangų rezultatas. Būtent biblioteka kreipėsi į Savivaldybę su iniciatyva A. Šliogeriui suteikti Panevėžio miesto garbės piliečio vardą.

„Šio iškilaus renginio pavadinimas – „Išeiti ir pasilikti“, aš dar pati pridurčiau: „Išeiti ir sugrįžti“. Arvydas pasiliko mano mintyse, susitinkame su juo sapnuose, girdžiu Arvydą anūkės parašytuose tekstuose, matau sūnaus rankos judesiuose ar šypsenoje. Kitiems Arvydas pasiliko turbūt kitaip, nes visgi santykis kitas. Jis pasiliko savo tekstuose, interviu, prisiminimuose. Panevėžyje praėjo nemažai Arvydo gyvenimo metų: čia jis augo, mokėsi, vėliau dažnai grįždavo namo, paskui jau ir kartu grįždavome, todėl labai džiaugiuosi, kad šitas renginys vyksta būtent Panevėžyje. Esu dėkinga už Panevėžio garbės piliečio vardo Arvydui suteikimą, kuris tiesiog įprasmina jo veiklą“, – atsiimdama apdovanojimą iš mero Ryčio Račkausko rankų sakė Z. Šliogerienė.

„Džiaugiamės, kad miestas aukščiausiu savo apdovanojimu pagerbė žmogų, kurio vardas žinomas visai Lietuvai. Tai prasmingas filosofo A. Šliogerio ryšio su Panevėžiu įvertinimas. Šilta, pasitikėjimu grįsta Bitės bibliotekos draugystė su gerbiamais Arvydu ir Zita Šliogeriais dovanojo bibliotekai gausų A. Šliogerio rankraščių fondą ir jo asmeninę biblioteką. Puiku, kad ši kolekcija miesto bendruomenei ir filosofo veiklos tyrinėtojams suteikia galimybę pažinti išties iškilią asmenybę, gilintis, analizuoti, atrasti nuveiktus darbus, mintis“, – sako bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė.

Garbės regalijų įteikimo vakare Z. Šliogerienė pateikė staigmeną bibliotekai – dar vieną draugystę ir šiltus ryšius liudijančią dovaną – vienintelį išlikusį A. Šliogerio knygos „Būtis ir pasaulis (tyliojo gyvenimo fragmentai)“ 1977–1980 m. mašinraštį. Iki šiol jį saugojo artima filosofo bičiulė profesorė Viktorija Daujotytė, tad 4 knygų rinkinio priešlapis – su jai skirta dedikacija vokiečių kalba.

„Šiandien ypatinga proga. Dėkoju Panevėžiui. Įžvalgu ir toliaregiška. Ką pasiimdamas regalijas pasakytų pats Arvydas Šliogeris? Manau, tai, kas svarbu Panevėžiui, jam pačiam. Visgi norėčiau akcentuoti: pirmiausia būtent Arvydas yra Panevėžio garbės kūrėjas, o tik paskui pilietis. Jam buvo labai svarbu sugrįžimas – į tėviškę, filotopinę vietą. Iš pasaulio – į „čia ir dabar“ kasdienybę ir tikrovę. Tėviškė jam buvo svarbiau už tėvynę ir tautą, nes šios „pernelyg abstraktu“, – teigė iškilmingame renginyje dalyvavusi prof. V. Daujotytė.

„Būtų kukliai nusišypsojęs, pasakęs „žinoma, malonu“ ir perėjęs prie kitų dalykų. Apdovanojimas šiek tiek vėlyvas, tačiau svarbus pačiam miestui – Šliogerio vardas garsins jį ir trauks čia kitus“, – įsitikinęs filosofijos doktorantas Justas Kučinskas. 

„A. Šliogeris būtų labai dėkingas. Dabar jo gimtinė Panevėžys spinduliuoja Lietuvoje, o ši – Europoje. Pati Europos dvasia grįžta į Lietuvą, ši – į Panevėžį, kuris tampa Lietuvos substanciniu branduoliu. Arvydas neįkainojamas. Su jo filosofija mūsų šalis tampa nebe alternatyva Europai, o jos filosofinės minties dalimi.  Pačios Lietuvos filosofiją galima skirti į dvi dalis – iki Šliogerio ir po. Tai žmogus, Vakarų filosofijos esmę įauginęs į lietuvišką dirvą. Panevėžio, Lietuvos, Europos sūnus, kurio išmintis ypač svarbi šiais žmonių susiskaldymo laikais”, –  mano prof. dr. Naglis Kardelis      

Arvydo Šliogerio kolekcija

A. Šliogeris gimė 1944 m. Panevėžio pedagogų šeimoje. Aukso medaliu baigė 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar Vytauto Žemkalnio gimnazija). Studijavo Kauno politechnikos instituto Cheminių technologijų fakultete, vėliau doktorantūrą – Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje. Beveik 40 metų dėstytojavo Vilniaus universitete, beveik 10 metų buvo Filosofijos katedros vedėjas. Habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Vienas iškiliausių lietuvių mąstytojų, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas,  filosofijos knygų ir vadovėlių autorius. Jo, kaip filosofo, veikla įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos mokslo premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Šiuo metu bibliotekos saugomoje A. Šliogerio rankraščių kolekcijoje – kūrybiniai tekstai, publikacijos ir korespondencija (laiškai, juodraščiai,  tekstai būsimoms knygoms, straipsniai, etiudai, recenzijos, vertimai, kritika, esė, į lietuvių kalbą išversti  filosofijos veikalai ir kt.).

Asmeninė daugiau kaip 600 knygų A. Šliogerio biblioteka jau eksponuojama Elžbietos Jodinskaitės kraštotyros skaitykloje. Čia užsukusius lankytojus kviečiame į specialų stendą – susipažinti, kokia literatūra domino garsųjį filosofą, turėjo įtakos ir plėtė jo akiratį. Filosofija, istorija, socialiniai mokslai, religija, teologija, grožinė kūryba, literatūros kritika, menai ir kt. įvairiomis kalbomis. Nuo Biblijos iki Leonido Donskio, nuo Kristijono Donelaičio iki Sigito Gedos, Homero ir Senovės Rytų poezijos iki Rainerio Marija Rilkės, Džeimso Džoiso, Romualdo Granausko ar pagaliau „Naujojo židinio“.

Šiuo metu Panevėžio garbės piliečiais, be Arvydo Šliogerio, paskelbti Juozas Miltinis, Donatas Banionis, Vaclovas Blėdis, Kazys Naruševičius, Jonas Juodelis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Zikaras, Vilhelmas Variakojis, Vladas Kensgaila, Kazimieras Paltarokas ir Jonas Variakojis.   

Asta Sarapienė
Komunikacijos specialistė

Gedimino Kartano fotografijose – regalijų perdavimo iškilmės