Kunigas Alfonsas Lipniūnas degė  tikėjimo ugnimi

Alfa – tokiu maloniu vardu vadino kunigą Alfonsą Lipniūną jį supę artimi žmonės, jaunimas, su kuriais jis dalijosi gyvenimo džiaugsmu ir išmintimi. Kunigas beveik visą laiką šypsodavosi, nors jam teko ištverti tiek daug kančios. Pats vardas Alfa simbolizuoja visko pradžią. Taip pavadinta ir knyga „Alfa. Kankinio Alfonso Lipniūno gyvenimo istorija“, kuri buvo pristatyta Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.

Knygoje – viso gyvenimo istorija

Jaukiose knygos sutiktuvėse mintimis apie kun. A. Lipniūno gyvenimą ir asmenybę dalijosi  Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, vyskupas Jonas Kauneckas, Dievo tarno kun. A. Lipniūno beatifikacijos bylos postulatorius, kunigas Vitalijus Kodis, A. Lipniūno giminaitė Danutė Kriščiūnienė, bibliotekos darbuotoja Albina Saladūnaitė, moderavusi šį renginį.

„Susipažinęs su kunigo Alfonso Lipniūno (1905–1945) gyvenimo istorija, galiu drąsiai tvirtinti, kad kunigas Alfonsas mums paliko tikinčio krikščionio pavyzdį – pasirinko sieti žmogiškąsias viltis ne su šiuo žemiškuoju pasauliu, bet su amžinybe. Gyvenimiškose situacijose stengėsi rinktis tiesą ir buvo pasirengęs už ją sumokėti. Labiausiai tai įrodo viešas žydų teisių gynimas per Holokaustą, apsisprendimas nebėgti nuo nacių suėmimo bei dveji paskutiniai gyvenimo metai, praleisti Štuthofo koncentracijos stovykloje“, – taip knygą pristato vienas jos autorių, kanonų teisės licenciatas, kun. V. Kodis.

Knygoje pateikiama kandidato į palaimintuosius A. Lipniūno gyvenimo istorija. Nuo šeimos, vaikystės, mokslo gimnazijoje metų einama per visus gyvenimo laikotarpius (studijų Kunigų seminarijoje, jaunimo ugdymo laiką Panevėžyje, keliones ir studijas užsienyje, veiklą Vilniuje) iki Štuthofo koncentracijos stovyklos ir mirties Pucke.

Meldžiamasi prie kapo Katedros šventoriuje

Ilgą laiką Lietuvoje nebuvo galima pradėti kun. A. Lipniūno beatifikacijos proceso dėl komunistinio režimo. Atgavus nepriklausomybę buvo kreiptasi į Panevėžio vyskupą, bet tuomet bažnyčios vadovybė neturėjo kompetentingų asmenų, galinčių vadovauti procesui.

Beatifikacijos procesą 2006 m. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje pradėjo tuometinis Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. 2021 m. Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM baigė beatifikacijos bylą vyskupijoje ir perdavė ją į Šventųjų skelbimo kongregaciją Romoje, kurioje prasidėjo antrasis jos etapas.

Pirmasis bylos postulatorius buvo kun. Dr. Robertas Pukenis. 2018 m. postulatoriumi paskirtas kun. V. Kodis.

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM dėkojo Dievui už kunigą Alfonsą, kad šiame krašte jis prisimenamas, apie jį girdima, kalbama. Pasak vyskupo, graži knyga „Alfa. Kankinio Alfonso Lipniūno gyvenimo istorija“, trumpai, bet aiškiai nusakanti jo gyvenimą.

„Greitai švęsime liturginių metų pabaigą, o kai švenčiama ši šventė, tai pabrėžiama, kas yra Kristus, kuris sako: Aš esu Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga. Viską mes darome per Kristų, per jo žodį, per jį gavome apreikštą Dievo meilę. Ir čia taip simboliškai parašyta Alfa. Tai kunigo Alfonso Lipniūno pradžia, kuris šioje žemėje nugyveno trumpą, bet reikšmingą gyvenimą. Kiek yra pareiškimų, liudijimų.

Tačiau viskas toliau tęsiasi per jį, kai prašome maldoje jo užtarimo, o baigsis tada, kai susitiksime su juo amžinybėje. Ta pradžia toliau eina, nes Alfonsas Lipniūnas yra tarp šventųjų pas Dievą. Dabar vyksta ilgas beatifikacijos procesas. Tame procese dalyvauja visa tauta. Ne tik kunigai, bet visi žmonės“, – kalbėjo Jo Ekscelencija, pasidžiaugęs, kad kun. A. Lipniūnas palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros šventoriuje ir meldžiamasi prie jo kapo.

Jaunimo vedlys kovojo prieš demokratijos pažeidėjus

Vyskupas Jonas Kauneckas sakė, kad knyga nepaprastai gerai dokumentuota. Dar nebuvo apie kun. A. Lipniūną išleistos knygos, kurioje viskas būtų taip tiksliai dokumentais pagrįsta – ir moksleivio gyvenimas, ir studento, ir klieriko, ir užsienyje, ir kovoje už žydus, ir visi labdaros darbai.

„Man tai labiausiai įstrigo Jėzaus Kristaus pasakyta mintis: „Aš atnešiau į žemę ugnį ir dabar norėčiau, kad ji liepsnotų“. Dabar, kai žvelgiu į visos Lietuvos, į mūsų vyskupijos kunigus, taip liepsnojančio kaip kun. A. Lipniūnas neradau. Taip nepaprastai jis visas atsidavęs Jėzaus Kristaus mokslui. Taip gyvenęs. Kai Smetonos valdžia uždraudė darbą su ateitininkais, su pavasarininkais, visiškai šito nepaisė. Jis atkakliai dirbo.

Po pirmo pamokslo, pasakyto Katedroje, kun. A. Lipniūnui buvo uždėta 400 litų bauda. Ką tai reiškė? Ne visi tarnautojai per metus tiek uždirbo. Nuolat tos baudos jį persekiojo, kiek kartų jis kreipėsi į komendantus, kad jie pažeidžia demokratiją. Kai A. Lipniūnas nuvyko į Zarasus, jam liepė iš ten nešdintis,  o jis su ateitininkais išplaukė į ežerą, iš paskos plaukė policininkų valtis.

Jis degė, liepsnojo Viešpaties ugnimi, kuri pasiekdavo visus. Už visas jaunimo, katalikų veiklos organizacijas, už tai, kad karo metais alkstantiems būtų dalinama duona, kad būtų renkamos aukos. Visur A. Lipniūno buvo pilna. Niekada jis nebijojo vyriausiųjų Lietuvos pareigūnų, kovodamas už jaunimo organizacijas“, – kalbėjo vyskupas Jonas Kauneckas, teigdamas, kad nėra tokios jėgos, kuri galėtų tą ugnį užgesinti, todėl jos neužgesino nei komunistai, nei fašistai, nei Štuthofo stovykla, nei mirties laukimas.

Dirbęs Bažnyčiai ir Valstybei

Vienas iš knygos autorių – Dievo tarno kun. A. Lipniūno beatifikacijos bylos postulatorius, kun. Vitalijus Kodis sakė, kad be jo paties prie šio leidinio atsiradimo labai daug prisidėjo ir kiti knygos autoriai: dr. Regina Laukaitytė ir dr. Arūnas Bubnys.

„Sulaukėme beatifikacijos bylos, kuri buvo 6000 puslapių. Dirbdamas su ta byla tiek Romoje, tiek Lietuvoje aš su kunigo Alfonso gyvenimu esu gerai susipažinęs, todėl supratau, kad tuos duomenis, kurie yra naujai atrasti istorikų, reikia pateikti visuomenei. Trumpais sakiniais, nes šiuolaikinis žmogus nenori daug skaityti. Jis nori turėti trumpą knygelę. Mano mintis buvo ta, kad žmogus prisėdęs prie knygelės vieną valandėlę, geriau suprastų, kas yra kunigas A. Lipniūnas“, – kalbėjo kun. V. Kodis.

Dėkodamas Panevėžio vyskupui L. Vodopjanovui, Panevėžio vyskupijos kurijai, Lietuvos krašto apsaugos ministerijai, kun. V. Kodis sakė, kad A. Lipniūnas prisidėjo ne tik prie Bažnyčios, prie tikėjimo skatinimo, bet ir prie Valstybės.

Kai 1941 m. laidojo pirmuosius Lietuvos partizanus, jis ne tik kaip kunigas šventino duobę, pirko gėles, karstus, bet ir pats plovė sumaitotus kūnus. Kun. A. Lipniūnas padėjo toms šeimoms, našlėms, kurių vyrai karininkai 1941 m. buvo sovietų suimti ir arba nužudyti. Neįmanoma pamiršti jo laikysenos Holokausto metu. Pasak kun. V. Kodžio, turėjome tokį žmogų, kuriam tikėjimas nebuvo vien saldžiuose pamąstymuose, debesyse, bet gyvenimo kasdienybėje.

Sąsajos su Bitės biblioteka

Renginio moderatorė Albina Saladūnaitė pirmiausia pažvelgė į kun. A. Lipniūno veiklą Panevėžyje, sąsajas su biblioteka. Stebėtinos buvo jaunimo veikos Respublikos gatvėje, gimnazijose, mokyklose, Kristaus Karaliaus katedroje, vyskupo K. Paltaroko rezidencijos salėse ir švietimo centre. Ir todėl mieste skambėdavo: „Pasimatysim pas Alfą“.

„Gražesnio ir tauresnio žmogaus, atidavusio savo gyvenimą kitiems, negali būti. Pasitikti kiekvieną knygą bibliotekai yra labai svarbu, o juo labiau apie kun. Alfonsą Lipniūną. Kai skaitome jo dienoraščius ir žiūrime į Juozo Balčikonio gimnazijos istoriją, tai matome, kad kunigas buvo neatskiriamas nuo Respublikos gatvės, nuo mūsų bibliotekos. Jis visur rašo apie prakilnius mūsų miesto žmones vyskupą Kazimierą Paltaroką, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, kurią vadina Mokytoja, Elžbietą Jodinskaitę. Rašo apie susitikimus, pokalbius.

Švenčiant bibliotekos šimtmetį matome, kad Bitės biblioteka yra įjungta į šio jaunuolio, kurį ruošiamasi paskelbti Palaimintuoju, aukos kelią. Ir viskas vyksta XX amžiuje, per mus. Ši knyga apie žmogų, išaugusį čia, pergyvenusį viską, ką galima čia pergyventi, buvusį liudininku visų įvykių“, – kalbėjo A. Saladūnaitė.

Apdovanojimai kun. A. Lipniūnui

„Koks paradoksas su šventaisiais. Jo Ekscelencija Jonas Kauneckas sakė, kad V. Lipniūnas buvo pirmasis kunigas, teisiamas Smetonos valdžios. Dabar jis yra tas, kuriam suteikiami apdovanojimai. Rugsėjo mėnesį jam buvo suteiktas Prezidento Gitano Nausėdos apdovanojimas už žydų gelbėjimą, 2005 m. Prezidento Valdo Adamkaus apdovanojimas už nuopelnus Lietuvai. Kaip yra gražu, kad Dievas keičia situacijas, iš blogio gali padaryti gėrį. Laukiame, kol bažnyčia A. Lipniūną pripažins palaimintuoju“, – sakė kun. V. Kodis.

Apie šių metų rugsėjo 16 d. Prezidentūroje vykusią ceremoniją, kurios metu buvo teikiami apdovanojimai už žydų gelbėjimą, ir kaip buvo atsiimtas Dievo tarnui A. Lipniūnui skirtas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (po mirties) pasakojo artima kun. A. Lipniūno giminaitė, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė. Ji atskleidė ir faktą, kodėl kunigas pakeitė savo Lipnicko pavardę į Lipniūno.

Visiems, kurie prisidėjo prie kun. A. Lipniūno atminimo įamžinimo, D. Kriščiūnienė įteikė po baltų rožių puokštę.

Renginio metu buvo minimos iškilių asmenybių, vienaip ar kitaip susijusių su kun. A. Lipniūnu, pavardės. Už visos Lipniūno veiklos, už jo nugaros stovėjo vyskupas Kazimieras Paltarokas kaip Angelas Sargas, kaip gynėjas.

„Šventieji bendrauja. Kun. Lipniūnas matė Palaimintąjį Jurgį Matulaitį, pažinojo Palaimintąjį Teofilių, Čikagoje jis susitiko Mariją Kaupaitę, Adelę Dirsytę, kurios beatifikacijos byla pradėta Kaune“, – teigė kun. V. Kodis, kuris būdamas Vatikane paskirtas M. Kaupaitės postulatoriumi, o ji kilusi iš Ramygalos.

Atminimo ženklai Vilniuje ir Panevėžyje

„Norisi, kad Lietuvoje A. Lipniūną taip mylėtų ir gerbtų, kaip myli Pucko žmonės. Nors jis ten gyveno tik 16 dienų. Žmonės ten jam meldžiasi ir gauna visokių malonių. Šventumo garsas būna autentiškas, kai žmonės tiki, kad pas Dievą yra palaimintasis, kai meldžiasi jam ir gauna malonių. Alfonsas yra gyvas, jis yra pas Dievą, tai nėra asmenybė iš knygelės“, – sakė kun. V. Kodis.

Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje įrengta kun. A. Lipniūno koplyčia. Vilniaus arkivyskupijos piligrimų centras yra parengęs maršrutą „Kun. A. Lipniūno kelias Vilniaus mieste“. Sostinėje yra A. Lipniūno gatvė.

Alfonso Lipniūno vardu taip pat pavadinta Panevėžio progimnazija, joje įrengtas kunigo memorialinis kambarys-muziejus. Panevėžyje veikia A. Lipniūno kultūros centras. Lipnickų sodyboje Talkonių kaime, prisimenant čia gyvenusį A. Lipniūną, rengiamos gegužinės pamaldos. Prie Panevėžio katedros klebonijos sienos yra jam skirta atminimo lenta.

Virginija Januševičienė