Agnė Marcinkevičiūtė: naujame filme apie Bitę – atminimas ir jį saugantys žmonės

Moteris žvelgia į tolį medžių fone

Lapkričio 23 d. 17.15 val. – premjera Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje!  Bus pristatomas dokumentinis filmas „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, žmonės ir laikas“. Daugiau apie šiuo metu dar tik baigiamą naujausią kūrinį – šiame pokalbyje su režisiere AGNE MARCINKEVIČIŪTE.

Kaip sekėsi filmo kūrybinis procesas?

Vieną dieną mane labai pradžiugino skambutis iš Panevėžio – kvietimas sukurti šį filmą. Sutikau neabejodama, nes gerai pažinojau šią biblioteką ir kai kuriuos darbuotojus. Žinojau, kad tai ypatingi žmonės, nuostabi ir energinga Greta Kėvelaitienė. Šį filmą ir visą kūrybos procesą lydėjo ypatinga ramybė, geranoriški žmonės. Trumpai tariant, sėkmė visą laiką. Nuo idėjos iki įgyvendinimo – buvo sklandu, labai organiška, nieko neteko skubinti. Filmo scenarijų kūrėme su vyresniąja bibliotekininke Albina Saladūnaite –  G. Petkevičaitės-Bitės kūrybos ir biografijos žinove, ne kartą dalyvavusia filmavimuose, pasisakiusia televizijoje. Minčių buvo daug – tikras lietus, būtų užtekę ne vienai filmo serijai. Atsirinkome tai, kas niekur nematyta, labiausiai jaudina mus šiandieną. Vėliau prisidėjo bibliotekininkė Ona Peseckaitė, Bitės namelyje – Vitalija Vasiliauskaitė, Puziniškyje – Irena Lesvinčiūnienė, Kudirkos Naumiestyje – Vaida Janulevičiūtė, Pernaravoje – Liudas Andrulis, Plokščiuose – mokytoja Gražina Kazarian. Taip pat pasisekė, kad galėjome panaudoti jaunų menininkų Dominyko Garbausko, Giedriaus Zauros ir Kornelijos Anelės Kuzmickaitės filmuotus kadrus. Kompiuterine grafika pasirūpino dizaineris Deividas Brazauskas.

Tai ne pirmas jūsų filmas apie išskirtines, šaliai nusipelniusias asmenybes. Ne pirmas Lietuvoje ir filmas apie Bitę. Kaip į ją siekėte pažiūrėti, kokią parodyti jūs? Kas jums buvo svarbiausia?

Tai savotiška padėka Panevėžio bibliotekai už draugystę – čia kelis kartus lankiausi, pristatydama ankstesnius savo filmus. Visuomet jaučiau ypatingą aurą, stebėjausi šviesiais žmonėmis ir jų pasišventimu.  Būtent tokiais gražiais atradimais aš labai mėgstu dalintis ir kaip režisierė pasakoju apie tai, kas mane stebina. Žinodama, kad Bitė yra puikiai atskleista ne viename lietuvių kūrėjų filme, pasirinkau kitą kelią. Norėjau užfiksuoti Bitės atminimą ir jį saugančius žmones: bibliotekininkus, muziejininkus, mokytojus.

Jūsų įspūdžiai: ar buvo dalykų, kurie jus pačią nustebino? Atradimų?

Mane nustebino, kaip filmuoti žmonės pasakoja apie Gabrielę – tarsi pažinotų kaip artimą draugę. Buvo toks jausmas, lyg ji dabar gyventų kažkur čia. Teko nugirsti, kad ją bibliotekoje vadina „mūsų Bitele“. Man buvo tikras atradimas, kad visi filmo dalyviai labai noriai dalijosi mintimis, samprotavimais, niekas neatsisakė filmuotis, visi padėjo neatlygintinai – tarsi jiems patiems buvo labai svarbu pasakyti ir perduoti žinias.

Jūsų nuomone, Bitė yra aktuali ir kodėl šiuolaikinei visuomenei?

Manau, Bitė turėtų būti aktuali kiekvienam, kuris ieško savęs, mąsto apie tai, kodėl mes esame ir kur mes einame.

3 dalykai, dėl kurių vertėtų pažiūrėti filmą?

Šį filmą verta pažiūrėti ir kaip pažintinį, nes fiksuojami biografiniai faktai, aplankomos istorinės vietos. Antra, vertinga, kad tie faktai yra interpretuojami, praturtinami įžvalgomis ir Bitės idėjos tampa labai artimos. Na ir trečia, šis filmas gali būti naudingas ir pažengusiems žiūrovams kaip sutvirtinimas ar paskatinimas daugiau sužinoti arba perskaityti knygą iš naujo…

Kam turėtume būti dėkingi, kad filmas išvysta dienos šviesą?

Be Bitės bibliotekos, geranoriškai prisidėjo Vinco Kudirkos muziejus, Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto biblioteka, Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Panevėžio kraštotyros muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Puziniškio muziejus. Finansiškai projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

Filmo premjera ir pristatymas – jau šio mėnesio pabaigoje mūsų bibliotekoje. Ar jaudinatės susitikdama su žiūrovu? Ką, kaip filmo režisierė, norite perduoti panevėžiečiams?

Labai jaudinuosi ir norėčiau, kad žmonės rastų laiko, jėgų, nepatingėtų ateiti lapkričio 23 dieną pamatyti ir įvertinti filmo, kad jie atsipalaiduotų nuo kasdienybės, pabendrautų. Nes gerai pailsėti yra labai svarbu. Panevėžiečiai, ateikite pabūti neblėstančioje Gabrielės Petkevičaitės- Bitės atminimo šviesoje.

Kaip filmas bus platinamas, kur bus galima pažiūrėti tiems, kam nepavyktų lapkričio 23-iosios vakare užsukti į mūsų biblioteką?

Po iškilmingos premjeros bibliotekoje peržiūras surengsime muziejuose, mokyklose. Vėliau pasiūlysiu televizijai ir galiausiai jis bus prieinamas internete – filmo bendradarbių svetainėse.

Dokumentinio filmo „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, žmonės ir laikas“ pristatymas – lapkričio 23–24 d. organizuojamos bibliotekos 100-mečio programos „Saugome praeitį, kuriame ateitį“ dalis. Po filmo pranešimą „Didžiojo karo metas ir lietuvių intelektualai: Bitės atsiminimai amžininkų atsiminimų kontekste“ skaitys Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto humanitarinių mokslų dr. Eugenijus Žmuida.

Antrąją 100-mečio programos dieną vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Istorijos saugotojų istorija: atminties institucijų istorijos tyrinėjimų retrospektyva, dabartis, ateities galimybės“, forumas „Ateities organizacijos vizija“.

Asta Sarapienė
Komunikacijos specialistė