Apie atsakomybę šeimoje ir visuomenėje – Švedijos ambasados parodose

Stovi trys žmonės, renginio vedančioji ir du Švedijos ambasados atstovai

Atsakinga tėvystė, visuomenė ir ekonomika. Vaiko priežiūros atradimai ir vos 0,7 proc. į sąvartynus patenkančių atliekų. Švedijos ambasados parodas šiomis temomis kviečiame apžiūrėti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Ne tik teorija, bet ir praktika. Ne tik skaičiai, bet ir konkrečios žmonių, įmonių istorijos, įkvepiantys pavyzdžiai. Visa tai lankytojai ras ekspozicijose „Tėvystė – lygios galimybės abiems“ ir „Re:waste – kaip Švedija permąsto išteklius“.

„Visada labai įdomu ir visokeriopai naudinga pažinti kitas šalis. Mūsų bibliotekos bendravimas su Švedija ir projektai prasidėjo dar 2013 m. Kalmare. Nuo tada turėjome galimybių pasisemti patirties įvairiose srityse, pavyzdžiui, kaip dirbti su neįgaliaisiais, tapti „Biblioteka visiems“, skatinti skaityti vaikus ir jaunimą, rasti patikimą informaciją ir ja naudotis. Švedų profesionalai dalyvavo bibliotekos organizuotame tarptautiniame pasakojimo festivalyje „Sekas“, talkino mokant bibliotekininkus istorijų pasakojimo meno, o kartu prisidėjo kuriant regiono pasakojančių bibliotekų tinklą. Džiaugiuosi, kad mūsų bibliotekos lankytojams galime pristatyti dar vieną projektą“, – atidarant naująsias parodas sakė G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Audronė Palionienė.

„Viena ekspozicijų – apie lygių galimybių tėvystę – yra tarsi tęsinys bei poslinkis prieš 8 metus bibliotekoje ambasados parengtos fotografijų parodos „Šeimos vaidmuo Švedijoje“, – teigia Komunikacijos ir kultūros vadybos skyriaus vedėja Jurga Žilytė.         

„Džiaugiuosi, kad mūsų parodos rado savo vietą tokiose gražiose ir šviesiose patalpose. Pristatome tai, kuo galime didžiuotis. Švedai yra pamišę dėl atliekų perdirbimo. Mažinti jų kiekius, tarp jų sąvartynuose, – ir pasaulinės žiedinės, tvarios ekonomikos tikslas. Švedija atliekas skirsto į 2 grupes – kurias galima perdirbti ir ne („šiukšles“). Bet ir pastarąsias deginame – naudojame energijai gaminti. Užtat ir rezultatas toks – sąvartynuose atsiduria tik apie 1 proc. Itin vertiname ir pakartotinį daiktų panaudojimą, dalijimąsi. Aš ir pats apsipirkinėju „Vinted“ platformoje, – šypsojosi Švedijos ambasados antrasis sekretorius Fredrikas Åhsbergas.

„Re:waste – kaip Švedija permąsto išteklius“ demonstruoja, kokias atsakomybes tvarkant atliekas turi prisiimti valstybė, verslas ir gyventojai. Visa tai iliustruojama pavyzdžiais – Eskilstiunos mieste įkurtas pirmasis pasaulyje naudotų daiktų prekybos centras, švedų startuolio „Karma“ iniciatyva ir kt. 

F. Åhsbergo teigimu, Lietuva irgi turi kuo didžiuotis, kitus pamokyti atliekų tvarkymo srityje – įdiegta pakuotės surinkimo ir užstato grąžinimo sistema, atliekų perdirbimas į kitus produktus.     

Gražus sutapimas – paroda „Tėvystė – lygios galimybės abiems“, mat jau nuo kitąmet Lietuvoje įsigalioja naujovė. Tėvai ir motinos turės 4 neperleidžiamus mėnesius gimusiam vaikui prižiūrėti. Valstybei siekiant vyrus labiau įtraukti į šeimos gyvenimą, stiprinti ryšį su kūdikiu, moterims sudarant daugiau galimybių išlikti darbo rinkoje bent 2 mėnesius rūpintis mažyliu privalės ir tėtis.

„Tradicinė samprata paprasta: moteris lieka namie ir prisiima visą atsakomybę. Todėl džiaugiuosi, kad vyksta pokyčiai – rūpestį ima dalytis abu partneriai. Išlošia visos 3 pusės: motina gali toliau gyventi už šeimos ribų, tėvas užmezga stipresnius ryšius su atžalomis, auga laimingesni vaikai. 1974 m. Švedija pirmoji pasaulyje įteisino motinystės ir tėvystės atostogas. Nuo 2016 m. tėčiui (žmogui, kuris įprastai mažiau būtų su vaiku) jos prailgintos iki 3 mėnesių. Skaičiuojama, kad tokiomis atostogomis naudojasi apie 40 proc. tėčių. Tikiuosi, lietuviams nereikės tiek laiko, kad įvertintų jų naudą“, – sakė F. Åhsbergas.       

Tad ekspozicijoje „Tėvystė – lygios galimybės abiems“ – realių žmonių pozicija, buvimo ir rūpinimosi vaikais patirtys, džiaugsmai, rūpesčiai ir atradimai.

Parodos G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje veiks iki lapkričio 16 dienos.

Komunikacijos specialistė Asta Sarapienė

Giedriaus Zauros nuotraukos