Kas bendra tarp Joninių ir knygų?

Vaizdas be pavadinimo

Birželio 24-ąją švenčiame vieną didžiausių vasaros švenčių – Jonines. Iki krikščionybės vadintas kitu vardu – Kupolėmis, Rasomis. 

Joninės – vasaros saulėgrįžos ir gamtos šventė, turinti savo tradicijas, simboliką ir magiją.

Svarbiausi simboliai – saulė, ugnis, vanduo ir žolynai. Neatsitiktinai su dviem pastaraisiais siejami abu pagoniškieji pavadinimai.

Vanduo. Buvo tikima: kuo didesnė rasa šventės rytą, tuo gausesnis derlius. O prieš patekant saulei  ji turinti ir gydomųjų galių. Todėl naktį rasa būdavo renkama, naudojama gydymui, ja praustas veidas – esą tapsiąs skaistesnis. Šventės išvakarėse arba ankstų rytą buvo einama į upes, ežerus maudytis ar praustis tikintis pasveikti, sustiprinti sveikatą, apsisaugoti nuo ligų.

Kokia šventė be augalų ir su jais susijusių burtų? Viena svarbiausių apeigų buvo kupoliauti – rinkti žolynus. Tikėta jų gydomąja ir magiškąja galia. Surinktais žolynais moterys puošdavo aukštą kartį (kupolę) ir pastatydavo prie rugių lauko kaimo pakraštyje, dar vieną – prie sodybos vartų. Dalį žolynų šeimininkė sukaišiodavo į trobos sienas ar virš sijų, o vėliau stebėdavo – žydės ar nuvys (pagal tai buvo sprendžiama apie šeimos nario laukiančią ligą ar mirtį). Žolinių kuokštelių užkišdavo ir tvarte – tikėdavo, kad apsaugos gyvulius. Dalį žolynų sušerdavo karvėms, kad būtų pieningesnės, kitus džiovindavo vaistams.

Merginos iš dobilų, ramunių, rugiagėlių, rūtų pynėsi vainikėlius: vienu puošė galvą, kitu būrėsi – mėtė sau per galvą į beržą ar gluosnį, plukdė vandeniu vildamosi sužinoti, kada ištekės. Grįžusios namo vainikėlius laikydavo visus metus kaip sveikatos ir laimės simbolį. Vyrai Joninių išvakarėse apeidavo ir apžiūrėdavo laukus. Saulei nusileidus moterys žolynų puokšteles tylėdamos mesdavo ant namo stogo, kad aplenktų gaisrai, ligos, raganos ir visokios nelaimės.

Dabar retas kuris tikime magiškąja augalų galia, tačiau neabejojame jų vaistinėmis savybėmis. Daugiausia vaistažolių prisirenkame vasarą. Beje, mokslininkai sako, kad tam geriausias laikas – iki Joninių.

Vaistažoles reikia rinkti ekologiškai švariose vietose. Jei skiname žiedynus, lapus, žoles ir vaisius – giedrą dieną, po pietų. Išimtis – byrančius vaisius turintys augalai (kmynai, kalendros, krapai,  valerijonai). Jie pjaunami arba raunami dar nesubrendus vaisiams, anksti rytą su rasa. Jei norime, kad vaistiniai augalai iš tiesų atliktų savo funkciją, būtų veiksmingi ir padėtų, turime juos teisingai džiovinti, laikyti. Būtent šių dalykų galite pasimokyti iš knygų – šiuo metu bibliotekoje galite rasti lentyną su leidiniais, knygomis apie vaistinius augalus ir žoleles.