Ukrainos bibliotekos – kartu su savo šalies kovotojais už laisvę ir demokratiją

Slėptuvė Mykolajivo bibliotekoje

2022 m. kovo 9 d. Nacionalinis viešasis radijas (angl. National Public Radio),  Amerikos ne pelno siekianti žiniasklaidos organizacija publikavo straipsnį „Ukrainos bibliotekos siūlo slėptuves nuo bombų, rengia kamufliažo gamybos mokymus ir, taip, išduoda knygas“.

Ukrainos bibliotekos atlieka labai svarbų vaidmenį remdamos savo šalies  kovotojus pasipriešinime prieš Putino režimo agresiją: nuo prieglobsčio suteikimo šeimoms per bombardavimus iki kamufliažinių tinklų kariuomenei gamybos ir kovos su dezinformacija.

„Tikrai baisu, kai bombarduojamos mokyklos, bibliotekos, universitetai, ligoninės, gimdymo namai, gyvenamieji rajonai“, – NPR sakė Ukrainos bibliotekų asociacijos prezidentė Oksana Brui.

Kalbėdama apie ukrainiečių civilių žūtis ir Rusijos kariuomenės siekį perimti atomines elektrines, O. Brui pridūrė: „Tai labai pavojinga visam pasauliui“.

Ukrainos bibliotekos palaiko savo šalį kovoje už laisvę

O. Brui yra viena iš tų ukrainiečių, kuriuos vasario 24 d. netikėtai užklupo kaukiančios sirenos, skelbiančios apie Rusijos invaziją. Nors kai kurios Ukrainos bibliotekos buvo sunaikintos, pasak p. Oksanos, visoje šalyje bibliotekos „ūžia kaip aviliai”, pilnos bibliotekininkų, skaitytojų, pabėgėlių ir savanorių.

„Čia steigiami pabėgėlių priėmimo punktai, nakvynės namai, logistikos punktai“, – sakė ji. „Čia gaminami ir kamufliažiniai tinkleliai kariuomenei. Čia renkamos knygos, kurios perduodamos kaimyninių šalių bibliotekoms, priimančioms ukrainiečių pabėgėlius.“

Bibliotekos taip pat kreipiasi į specialistus, kurie suteikia psichologinę pagalbą gyventojams, sunkiai susidorojantiems su nepageidautina nauja realybe.

„Bibliotekose yra slėpuvės nuo bombų“, – pridūrė O. Brui, paminėdama vaikų biblioteką Mykolajive, kurioje saugiai slepiasi vaikai, jų šeimos ir keli šunys. Kaip rodo bibliotekos paskelbtas vaizdo įrašas, vaikai, pasinaudodami proga, jog yra bibliotekoje, renkasi ir skaito knygas.  

Ukrainos bibliotekininkų drąsi pozicija sužavėjo užsienio kolegas

O. Brui ir Ukrainos bibliotekų asociacija gavo šimtus palaikančių ir padrąsinančių žinučių po to, kai paskelbė, jog atideda (o ne atšaukia) tarptautinę konferenciją, kurią asociacija turėjo surengti kovo pradžioje. Tokia drąsi ukrainiečių kolegų laikysena maloniai nustebino Nicholasą Poole’ą, CILIP, JK bibliotekų ir informacijos asociacijos, generalinį direktorių.

Tviteryje, kur jo žinutė sulaukė daugiau nei 200 000 teigiamų reakcijų, Poole’as taip komentavo ukrainiečių pareiškimą: „Iš esmės jame parašyta: „Mes pakeisime tvarkaraštį, kai tik nugalėsime savo užpuolikus“. Ukrainos bibliotekininkai, sveikinu jus“.

O. Brui, kuri yra Kyjivo Igorio Sikorskio vardo politechnikos instituto bibliotekos direktorė kartu su Ukrainos bibliotekų asociacija raštu kreipėsi į Tarptautinę bibliotekų asociacijų federaciją (IFLA), akademinius leidėjus ir kitas institucijas, prašydami pašalinti Rusijos bibliotekų asociaciją iš bet kokios veiklos, taip pasipriešinant agresijai ir akcentuojant vertybes, pagrįstas tiesa ir dalijimusi informacija.

Šis kreipimasis sulaukė daugelio organizacijų-partnerių visoje Europoje palaikymo. Reaguodama į tai, IFLA paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė „solidarumą su kolegomis Ukrainoje“ ir pasmerkė „visus smurtinius veiksmus“, tačiau pareiškime neminima Rusijos bibliotekininkų asociacija ar kokie nors veiksmai jos atžvilgiu.

Kai kuriose Ukrainos bibliotekose įsivyravo kitokia tyla

Bibliotekos garsėja tyla ir ramybe. Tačiau kai kuriose Ukrainos vietose, pasak O. Brui, bibliotekos dabar paženklintos ne įprasta tyla, o „mirtina tyla“.

„Tai bibliotekos, sunaikintos per Rusijos bombardavimą Charkive, Sumuose, Černihive, Severodonetske“, – sakė ji, ypatingai pabrėždama žalą, kurią patyrė Karazino universiteto biblioteka Charkive.

Net ir taikos metu Ukrainos bibliotekos stengiasi atremti dezinformacijos įtaką, lavina žmones medijų ir informacinio raštingumo srityse. Bet dabar vyksta karas ir gyvenimas Ukrainoje šiuo metu yra kitoks. Šalies bibliotekininkai sunkiai dirba, stengdamiesi apsaugoti savo kolekcijas ir užtikrinti, kad žmonėms būtų prieinamos knygos ir kiti informacijos šaltiniai.

„Šiandien Ukraina kovoja ne tik už savo nepriklausomybę ir savo vaikų ateitį“, – sakė O. Brui.

Ji pabrėžė, kad ukrainiečiai kovoja ir aukoja gyvybes už europietiškas vertybes. Ji paragino visus palaikyti Ukrainą, sukurti neskraidymo zoną ir vienytis, kad būtų sustabdytas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas.

„Šiandien naikinama Ukraina, o rytoj tai gali būti bet kuri kita šalis“, – sakė Ukrainos bibliotekų asociacijos prezidentė.

Tarptautinės bibliotekininkus ir informacijos specialistus vienijančios organizacijos palaiko Ukrainą

Trys organizacijos – EBLIDA (Europos bibliotekų, informacijos ir dokumentų asociacijų biuras), NAPLE (Europos viešųjų bibliotekų valdymo nacionaliniu lygiu forumas) ir Viešosios Bibliotekos 2030 (angl. Public Libraries 2030) (nevyriausybinė organizacija, skatinanti pirmaujančias Europos bibliotekas tapti pokyčių agentėmis) – vieningai ragina bibliotekas šiltai priimti pabėgėlius iš Ukrainos ir tapti jiems saugia vieta šiuo sunkiu metu, suteikiant jiems prieigą prie knygų ir kitų žiniasklaidos priemonių, taip pat prieigą prie informacijos ir švietimo.

Taip pat šios trys organizacijos kviečia bibliotekas, kiek įmanoma, padėti pabėgėliams tęsti švietimą (ypač vaikų ir jaunimo), organizuoti kursus priimančiųjų šalių kalbos pagrindams įgyti. Bibliotekos raginamos užmegzti ryšius su nacionalinėmis ir vietinėmis organizacijomis, kurios teikia pagalbą pabėgėliams.

EBLIDA sukūrė patirties mainų tinklalapį, kuriame kviečia visus iniciatyvų pabėgėliams iniciatorius dalytis idėjomis, gerąja patirtimi ar užduoti klausimus.

Iš asmeninio susirašinėjimo su Ukrainos kolegomis iš Mykolajivo miesto M. Kropivnyckio centrinės bibliotekos

Svitlana:
Vasario 24 d. (pirmoji karo diena): „Pas mus ryte girdėjosi šūviai, šiuo metu ruošiamės leistis į rūsį. Labai baisu. Mūsų mieste kol kas ramu, bet turime žinių, jog toliau bus mūsų eilė. Labai tikimės kuo greitesnės kitų šalių reakcijos ir viliamės, kad ugnis bus nutraukta. Tuo, kas vyksta, neįmanoma patikėti. Mes labai išsigandę.“   

Kovo 9 d.: „Mūsų miestą smarkiai bombardavo, todėl aš su dukrele išvykau į Vokietiją. Kelias buvo be galo sunkus – tris paras mes keliavome baisomis sąlygomis, tačiau dabar esame saugios. Kiek ilgai čia būsime ir kaip toliau gyventi, kol kas nežinau, bet tikiu, kad greitai grįšiu namo ir gyvenimas susitvarkys. Mes atvykome pas giminaičius, tačiau ilgai čia likti negalime. Bandysime užsiregistruoti ir ieškoti gyvenamojo būsto, tikiuosi, kad pavyks. Palaikau ryšius su visais savo kolegomis, kurie liko Mykolajive. Kol kas mūsų mieste nukentėjo tik dvi nedidelės bibliotekos. Mano biblioteka, laimei, kol kas nenukentėjo, tačiau aš labai dėl jos išgyvenu, nes ji pačiame miesto centre.  Bibliotekos mūsų mieste uždarytos, visuomeninis transportas beveik nevažinėja. Tik jei kažkas iš darbuotojų gyvena visai šalia bibliotekos, kartas nuo karto ten užeina. Raketų antskrydžiai vyksta kiekvieną dieną. Daug sugriautų pastatų. Sprogusi bomba sugriovė geležinkelio stotį, nukentėjo ir oro uostas. Daug raketų pataikė į gyvenamuosius namus. Mykolajivo rajonas, kuriame stovi mano namas, buvo apšaudomas ypač dažnai. Man apskritai sunku patikėti tuo, kad šis karas vyksta. 

Labai ačiū už palaikymą ir norą padėti! Mums tai išties labai padeda! Mus labai šiltai pasitiko Lenkija ir Vokietija. Aš niekada nemaniau, kad kada nors man teks atsidurti panašioje situacijoje. Netgi baisiausiame sapne to nesapnavau. Visgi tikiu, kad pasaulis pajėgs sustabdyti šį absurdišką karą ir visi ukrainiečiai grįš į savo Tėvynę ir mūsų šalis atgims bei taps dar stipresnė!“

Inna: 
Vasario 24 d.: „Ačiū, kad prisimenate mane ir teiraujatės, kaip mes laikomės. Kol kas okupantų kariuomenės pas mus nėra. Mykolajive šiuo metu ramu. Daug žmonių išvyko vakarinės sienos link. Aš prižiūriu savo seną, labai silpnos sveikatos mamą. Pasilikome čia su ja ir mano vyru. Mūsų armija atremia priešų puolimus frontuose. Ir mes žinome, kad laimėsime! Meldžiuosi ir pasitikiu Dievu. Pasimelskite ir jūs už mus. Taikos metu mes būtinai susitiksime!“

Vasario 27 d.: „Ačiū jums už jūsų maldas ir palaikymą. Šiuo metu aš su savo šeima saugioje vietoje. Šiandien mūsų mieste ramu, bet vakare gali kilti mūšis. Prašau, melskitės už mus ir toliau. Ačiū! Lietuva visada buvo patikimas Ukrainos draugas. Dievo palaimos jums!“

Dmytro: 
Vasario  24 d.: „Kiekvieną minutę laukiame prasidedant miesto apšaudymo. Esame susidėję reikalingiausius daiktus, pasirengę išeiti į gatvę“. 

„Ačiū Lietuvai už palaikymą. Būtinai aplankysiu jūsų šalį vieną dieną. Mes dėkingi jums už politinį palaikymą ir karinę pagalbą“.

Kovo 5 d.: „Mums reikalinga ne tik humanitarinė pagalba ir ginklai, bet ir moralinis palaikymas“. 

Kovo 9 d.: „Kai mes laimėsime šį karą, aš būtinai atvažiuosiu Į Lietuvą“.

Nuotraukos iš Ukrainos bibliotekų asociacijos Feisbuko paskyros

Parengė Virginija Švedienė