Virginija Rimkuvienė: „Kai kuriems dalykams reikia leisti likti ir nieko nedaryti“

virginija-rimkuviene-1

Spalio 21-osios vakarą Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje – bibliotekoje „Židinys“ – įvyko susitikimas su žurnaliste, rašytoja Virginija Rimkuviene. Ji pristatė pirmąją, 2020 metais išleistą, savo knygą „Man 50. Ir aš dar gyva“. Susitikimas yra bibliotekos rašyto projekto „Literatūros ir meno kaleidoskopas“ dalis. Renginį finansavo Panevėžio miesto savivaldybė.

Griaudžiant, žaibuojant, lyjant lietui ir vis stiprėjant gūsingam vėjui, į susitikimą su knygos „Man 50. Ir aš dar gyva“ autore Virginija Rimkuviene susirinko nemažai rašytojos gerbėjų. Pasirodo, kai kurios yra aktyvios autorės sekėjos – moterys viešnios džiaugsmus, nutikimus, pastebėjimus stebi socialinio tinklo „Facebook“ grupėje tokiu pačiu pavadinimu kaip knyga.

Kol už lango gamta siautė, į biblioteką susirinkusios moterys maloniai klausėsi rašytojos knygos pristatymo. Virginijos Rimkuvienės atvirumas greitai papirko visas renginio dalyves – susitikime visos pasijuto tarsi draugių ratelyje, kuriame nėra jokių ribojimų, oficialaus tono, draudžiamų pokalbio temų. Į pokalbį įsitraukė ir drauge iš Vilniaus atvykusi rašytojos draugė.

Žurnalistė, dirbusi tokiose moterų žurnalų redakcijose kaip „Ieva“, „Moteris“ ir „Cosmopolitan“, prisipažino, kad pirmoje knygoje „Man 50. Ir aš dar gyva“ jos pačios yra labai daug – atvirai kalbėta apie santykius su vyru, draugais, apie būseną, kai yra paleidžiami jau suaugę vaikai, menopauzę, kitus sudėtingus gyvenimo etapus. Viešnia pasakojo, kad jeigu yra kažkas nežinoma, tuomet ji kreipiasi į profesionalus – būtent todėl knygoje yra sporto trenerių, stilistų, gydytojų, psichologų, finansų analitikų, dietologų ir kitų specialistų nuomonės rūpimais klausimais. Skaitytojai joje atrado ne tik atvirumą, teorines žinias, bet ir keturias drauges. Virginija Rimkuvienė renginio metu neslėpė, kad viena jos knygos herojė turi savo prototipą realiame gyvenime, tačiau kitos trys – tai kelių moterų lipdinys.

Rašytoja prisipažino, kad ši jos knyga buvo rašoma net dešimt metų. Ji buvo pradėta, kai autorei buvo 40, tačiau užbaigti ir išleisti pavyko tik esant 50-ies. Jaunatviškai atrodanti viešnia neslėpė, kad susidraugauti su 50-mečiu buvo tikrai nelengva. Pirmiausia, dėl to, kad pati nesijautė esanti tokio amžiaus. Renginio metu Virginija Rimkuvienė nevengė papasakoti netikėtų nutikimų, kurie yra susiję su kasmet augančiais skaičiais. Kai kurios situacijos išties kurioziškos, o kitos – glostančios savimeilę. Tai paskatino į pokalbį įsiterpti ir pasipasakoti susirinkusias moteris. Greitai susitikimas su rašytoja virto atviru, drąsiu, humoro jausmo nestokojančiu moterų pašnekesiu.

Viso renginio metu žurnalistė daug šypsojosi ir kvietė moteris užsikrėsti pozityvumo virusu. „Kai kuriems dalykams reikia leisti likti ir nieko nedaryti. Kartais tai – irgi išeitis,“ – sakė viešnia. Pasak knygos autorės, bet kokioje situacijoje yra išeitis ir jos tikrai verta ieškoti.

Didelio populiarumo sulaukusi pirmoji Virginijos Rimkuvienės knyga, skatina autorę ir toliau darbuotis. Apie ateities planus prabilusi viešnia iš Vilniaus, papasakojo, kad knygas rašo ir toliau: antroji jau parašyta, tačiau tai bus visai kitokia istorija. Ši knyga turėtų vadintis „Jis vadina mane mama“. Trečioji knyga – dar tik pradėta rašyti. Pasak rašytojos, tai bus – fikcija. Romane žurnalistė planuoja įpinti savo patirtį ir darbą „Jaunimo linijoje“.

Susitikimas praėjo nepastebimai: netrūko juoko, šypsenų, atvirų istorijų. Renginio pabaigoje rašytoją apsupo gerbėjų būrys – viešnios atsivežtos knygos buvo greitai nupirktos, o autorės linkėjimai susirinkusioms – išdalinti. Renginio dalyvės pasidžiaugė puikiai praleistu vakaru – išeinant jų veidus puošė šypsenos.

Tekstas ir nuotraukos Vaidos Žalienės
Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka