Vilčių ir aukų metas. Paroda apie Birželio sukilimą Lietuvoje

Paroda birželio sukilimas

Bibliotekos Centriniuose rūmuose (Respublikos g. 14, I a. erdvėse) eksponuojama paroda „Vilčių ir aukų metas: 1941 m. birželio sukilimas Lietuvoje ir Panevėžio krašte“, skirta šio sukilimo 80-osioms metinėms atminti. 

Prieš 80 metų Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) suorganizuotas ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį. Sukilimas buvo politiškai ir organizaciniu požiūriu pribrendęs kaip lietuvių politinės valios pareiškimas bei politinio pasitikėjimo savo jėgomis aktas.

 „Tautos herojinis aktas“ – taip Birželio sukilimą pavadino vienas iš pasipriešinimo nacių ir sovietų režimams veikėjų Adolfas Damušis (1941 m. Lietuvių aktyvistų fronto karinio štabo Kaune vadas, Birželio sukilimo vienas organizatorių ir vadovų, Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministras, vienas vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių).

Tarptautiniu požiūriu Birželio sukilimas buvo ryškus Lietuvos nepriklausomybės bylos atnaujinimas ir priminimas pasauliui, kad lietuvių tauta nori gyventi nepriklausoma ir gali tai savo valia praktiškai paliudyti.

Sukilėliai aktyviai kovojo ir Panevėžio apskrityje. Per Panevėžio apskritį ėjo svarbūs Raudonosios armijos ir sovietinio aktyvo atsitraukimo keliai šiaurės rytų kryptimi. Dėl to sukilėliams dažnai tekdavo susidurti su besitraukiančiais sovietais. Nepaisant sunkių ir rizikingų veikimo sąlygų, Panevėžio apskrities sukilėliai iniciatyvą laikė savo rankose. Jie puldinėjo ir nuginkluodavo besitraukiančius raudonarmiečių būrius, užimdavo valsčių centrus ir bažnytkaimius, atkurdavo buvusias lietuviškos valdžios įstaigas. Aktyvūs koviniai veiksmai pareikalavo nemaža aukų – žuvo 39 sukilėliai.

Eksponuojamuose dokumentuose Birželio sukilimo istorinio tyrimo ir politinio vertinimo problematika išveda mus žymiai toliau ir plačiau, nei tos kelios 1941 m. birželio dienos. Juose liudijama apie tai, kad 1941-ųjų birželį šis sukilimas amžiams paneigė sovietų paskleistą mitą, kad lietuviai savo noru įstojo į Sovietų Sąjungą ir tapo pirmuoju ilgos kovos dėl nepriklausomybės žingsniu. Sukilimo pavyzdys, kaip laisvės kovų testamentas,  vėliau įkvėpė Laisvės kovotojus – partizanus, intelektualinės rezistencijos kovotojus, Lietuvos Laisvės Lygą, Lietuvos Sąjūdį, užbaigusį sukilimo idėjos įgyvendinimą Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo aktu.

Svariuose mokslo darbuose, monografijose, dokumentuotuose atsiminimų rinkiniuose  atrasite autentiškus  liudijimus, kurie pakvies susimąstyti apie tų laikų prasmę ir idealus. Šios knygos yra svarbios šiandienai. Svarbios dabarčiai, svarbios mūsų istorinės kovos už laisvę nepertraukiamam tęstinumui…

Šia paroda kviečiame ne tik paminėti Birželio sukilimą, per 2000 žuvusių jo dalyvių, tačiau ir analitiškai pasvarstyti apie jo organizatorių likimą, studijuoti ir įvertinti paties sukilimo reikšmę Lietuvai, skirtingas egzistuojančias jo atmintis, atveriant  mūsų istorijos skaudžiausius puslapius.

Paroda vyks iki liepos 31 d.

Parengta pagal:

Lietuvių tautos sukilimas 1941 m. birželio 22–28 d. (Vilnius, 2011). 

Augminas Petronis. Birželio sukilimo dilemos. Pokalbis su istoriku S. Jazavita. Iš: https://www.bernardinai.lt/2019-06-23-birzelio-sukilimo-dilemos-pokalbis-su-istoriku-s-jazavita/

Antanas Tyla. Birželio politinis sukilimas už Nepriklausomą Lietuvą: prieš bėgantį ir ateinantį okupantus. Iš: http://www.anykstenai.lt/?pg=naujienos2&nj=648&arch=1

Vidmanto Valiušaičio pozicija diskusijoje pasitinkant Birželio sukilimo 80-metį: „Tauta turėjo sukilti“. Iš: http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vidmanto-valiusaicio-pozicija-diskusijoje-pasitinkant-birzelio-sukilimo-80-

Parodos kuratorės: Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė-metodininkė Birutė Urbanavičienė ir Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vyr. bibliotekininkė Loreta Dundulienė.
Informaciją parengė Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė-metodininkė Birutė Urbanavičienė.
Parodą apipavidalino bibliotekos dailininkė Milda Lašaitė.