Piešiu savo pasaką

Piešiu savo pasaką

Pasaka – trumpas, fantastinis, pamokantis, nesudėtingo turinio kūrinys. Šiam kūriniui būdingi stebuklai, pasakiški daiktai, veikėjai, veiksmo, laiko ir vietos spalvingumas bei magiškumas.  Pasak vaikų dienos centro ,,Draugai“ vaikų, pasakos jau ,,pasenusios“ ir … buvo nuspręsta piešti savas, bet prisimenant ir vardinant ,,senas“ pasakas:

,,Raudonkepuraitė“, ,,Pelenė“, ,,Grybų karas“, ,,Aukso obelėlė“, ,,Coliukė“, ,,Skraidantis kilimas“, ,,Spragtukas“, Muminukų istorijos, Kempiniuko Plačiakelnio nuotykiai ir daug kitų. 

Deja, be knygų vaikai neapsiėjo. Vaikai vartė, skaitinėjo pasirinktą kūrinį. ,,Špargalkę“ po ranką reikia turėti. Taip galvojo vaikai. Rimtai susikaupę ir kūrybiškai atsipalaidavę kibo į darbą – savo fantazijas perkėlė į baltą popieriaus lapą, o po to jį nuspalvino spalvotais pieštukais ir flomasteriais. Savo piešinius vaikai pavadino: ,,Narsusis drakonas“, ,,Raganos namas“, ,,Mumių istorijos“, ,,Mokyklos pasaka“, ,,Varna ir sūris“, ,,Vilkas ir Raudonkepuraitė“, ,,Grybai – kovotojai“, ,,Pilies pasaka“, ,,Drakonas, kuris spjaudėsi ugnimi“, ,,Gyveno kartą šuniukas“.

Vaikai, dalyvaudami šiame edukaciniame užsiėmimime, stengėsi kuo originaliau nupiešti savo pasaką. Piešiniai gavosi įdomūs ir smagūs.Jose atskiriami teigiami ir neigiami kūrinio veikėjai. Pasaka – nesenstantis kūrinys, perduodamas iš lūpų į lūpas, pasakotojams vis pratęsiant pasakojimą.

Nijolės Pilac informacija
Nuotraukos autorės ir Inos Orlovskajos