Kviečiame į leidinių parodą „Savi pažadėtoje žemėje: Lietuvos žydų (litvakų) kultūros atminties atodangos ir portretai“

Litvakai1

Siekiant apsaugoti ir suaktualinti žydų kultūros tęstinumą, 2020 metus Seimas paskelbė iškiliausio Lietuvos religinės minties lyderio litvakų rabino, kultūros atstovo Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano ir Lietuvos žydų istorijos metais.

Lietuvos žydų praeities ir paveldo temomis, Holokausto istorijos aspektais  pastaraisiais dešimtmečiais domisi bei studijuoja daugybė lietuvių istorikų, menotyrininkų; atspindima įvairiose medijose, interneto svetainėse.

Rengiantis minėti iškilius metus Didžiojoje skaitykloje eksponuojama leidinių paroda – SAVI PAŽADĖTOJE ŽEMĖJE: LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) KULTŪROS ATMINTIES ATODANGOS IR PORTRETAI, pristatanti daugiau negu 700 metų siekiančią Lietuvos žydų (litvakų) turtingos, daugiasluoksnės ir įvairiapusės, amžių sandūroje turėjusios per pusantro milijono žmonių, bendruomenės istoriją, kultūrinę erdvę, XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdus. Parodoje sutelkta informacija padės atkurti istorijos ir atminties akivaizdoje ryškėjančius iškiliųjų litvakų portretus, pažinti kultūros pasaulio asmenybių, įrašiusių Lietuvos vardą į pasaulio kultūros žemėlapį, kūrybinį palikimą.

Litvakai – tai LDK buvusios teritorijos žydai. Litvakų visuomenėje būta daug hebraistų, bundistų, sionistų, jidišistų – semitinių tekstų specialistų filologų, mokslininkų, pasauliečių. XVIII amžiuje gyvenęs Elijahas ben Saliamonas Zalmanas, žinomas Vilniaus Gaono vardu, laikomas vienu žymiausiu Talmudo – judaizmo religinių raštų rinkinio – aiškintojų. Kitąmet bus minimos jo 300-osios gimimo metinės.

Pasak šviesios atminties filosofo, profesoriaus Leonido Donskio: Litvakai tebelaiko save lietuviais pagal senovinę žydų tapatybės formulę, kuri leidžia būti Toros ir atminties žydu bet kuriame pasaulio taške, bet sykiu siųsti žinią visam Galut, t. y. diasporos pasauliui, kad esi dar vienos didelės ir reikšmingos tapatybės atstovas, ypač jei ji susijusi su žydų istorija tame krašte ir kultūroje.

Lietuvoje susikūrusi aškenazių civilizacijos žydų visuomenė kultūros apogėjų pasiekė tarp 1880 ir 1940 metų. Vilnius buvo įvairių žydų politinių idėjų centras, čia susikūrė garsioji žydų darbininkų sąjunga „Bundas“, įvairavo mąstymo srovės, mokyklos ir partijos, veikiančios ir šiais laikais. Pasaulyje buvo žinomos judaikos mokslo įstaigos, pirmiausia – žydų mokslinis institutas JIVO. Lietuvoje spausdintos judaikos knygos paplito visame pasaulyje. Garsėjo Vilniaus bibliotekos ir bene garsiausia Rytų Europoje Strašūno biblioteka, turėjusi inkunabulų bei retų knygų hebrajų, jidiš ir kitomis kalbomis. Tikra atgaiva jauniesiems žydų dailininkams buvo Vilniaus piešimo mokykla, veikusi 1866 – 1915 m.

Litvakų pasaulio aidas pasiekia mus per unikalią kultūrą, sklidiną žydiška išmintimi ir dvasia. Žydų menininkams Lietuva tapo ištisu pasauliu – namais, paguoda, išminties rankraščiu, tragiškų netekčių vieta, kurią jie apgaubė meilės ir ilgesio dvasia. Litvakų dailininkai buvo svarbi grandis, siejanti Lietuvos ir Vakarų Europos meninį gyvenimą. Jų ekspresyvi ir novatoriška kūryba prisidėjo prie naujų meno srovių, ypač ekspresionizmo ir kubizmo suklestėjimo Lietuvoje.

Daugialypės kultūrinės atminties sklaidai svarbūs iš Lietuvos kilusių filosofų, dailininkų, rašytojų, muzikų, atvėrusių širdį ir kūrybą Lietuvai, darbų sugrįžimai. Litvakų portretinės apybraižos iškyla pasaulinio garso asmenybių, atstovavusių savai kartai, hierarchijoje: Chaimas Sutinas, Žakas Lipšicas, Neemija Arbitblatas, Chvolesas Rafaelis, Benas Šanas, Jaša Heifecas, Augustinas Savickas, Adomas Jacovskis, Adasa Skliutauskaitė, Solomonas Teitelbaumas,  Grigorijus Kanovičius, Icchokas Meras ir kt.

Sąrašą įspūdingai pratęstų Kaune gimęs, mokęsis didžiausias XX a. etikas ir vienas giliausių Europos religinių mąstytojų Emanuelis Levinas (1906–1995 m.), kultūros istorikas, kalbininkas, vertėjas Lemchenas Chackelis, gimęs Papilėje, Vilniuje gimęs prancūzų rašytojas Romenas Gary (1914–1980 .), vienas žinomiausių žydų poetų, rašiusių žydų kalba Hiršas Ošerovičius, gimęs Panevėžyje, Dzūkijos miestelyje Butrimonyse gimęs Bernardas Berensonas (1865–1959 m.), pasaulinio garso dailėtyrininkas, renesanso tapybos tyrinėtojas ir ekspertas.

Hitlerinė okupacija, Holokaustas, sunaikino Lietuvos žydus ir jų kultūrą; čia išliko mažiau nei 10% žydų. Litvakai emigrantai Izraelyje, JAV, Pietų Afrikoje ir kitur tapo žymiais mokslininkais, visuomenės veikėjais, politikais.

Parodoje pristatomi leidiniai savo turiniu žadina vaizduotę ir veda per laiko slenkstį į erdves ir vietas: tai didesnės ar mažesnės apimties monografijos, istorinės studijos, personalijų sąvadai, biografijos, straipsnių rinkiniai, solidūs meno albumai bei amžininkų atsiminimai. Viena parodos dalis skirta litvakų kūrybai, ypač dailei, jos atstovams.

Besidomintiesiems litvakų paveldo kultūriniais aspektais siūlome atsiversti parodoje eksponuojamus itin informatyvius leidinius. Pristatome keletą jų:

Tarpukario Lietuvos psichologo, gydytojo lietuvių kalba spausdinti straipsniai knygoje Lazersonas, Vladimiras. Rinktiniai raštai ( Vilnius, 2014), iš daugybės dėlionės gabalėlių: gyvenimo, darbo, laisvalaikio faktų, atsiminimų, pasisakymų apie Profesorių, atkuria šio įspūdingo žmogaus paveikslą ir veiklą. V. Lazersonas kaip praktikas daugiausia darbavosi psichopatologijos srityje, o teoriniuose darbuose nagrinėjo įvairius bendrosios, ugdymo ir teisės psichologijos klausimus. Lietuvos akademinei bendruomenei jis pristatė tuomet madingą psichoanalizę, pats ligonių gydymui taikė hipnozę, o laisvu nuo darbo laiku skyrė visuomeninei-šviečiamajai veiklai, skaitydamas radijo paskaitas apie gydomąją pedagogiką, nusikaltimus, vaikų nervingumą bei kitas temas, taip ugdydamas šalies psichologinę kultūrą. Kauno gete konsultavo ir gydė ligonius, tyrė žalojančias gyvenimo gete pasekmes. Jį laikomas vienu iš pagrindinių psichologijos mokslo Lietuvoje pradininkų.

Jolantos Širkaitės parengta monografija Vilniaus piešimo mokykla, 1866–1915 (Vilnius, 2018) skirta XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje Vilniuje veikusios piešimo mokyklos veiklai, jos tąsai ir reikšmei nušviesti. Knygoje išryškinta Vilniaus piešimo mokyklos įtaka XIX a. II pusės–XX a. pradžios dailės raidai – išsamiai atskleistos Vilniaus piešimo mokyklos atsiradimo prielaidos, jos veikla ir organizacinė struktūra, dėstymo programos, aprašomos mokyklos kūrėjo Ivano Trutnevo ir kitų dėstytojų asmenybės, publikuotos joje besimokiusiųjų kūrybinės biografijos bei indėlis į pasaulio dailės aruodus.

Dailės pradmenis šioje mokykloje įgijo daugybė dailininkų, vienaip ar kitaip įsiliejusių į Lietuvos, Prancūzijos, Izraelio, Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių dailės gyvenimą. Labiausiai jos vardą išgarsino čia mokęsi École de Paris (Paryžiaus mokykla) dailininkai (Chaimas Sutinas, Pinkas Kremenis, Mišelis Kikoinas, Šraga Zarfinas ir kiti). Jų biografijose Vilniaus piešimo mokykla dažniausiai minima kaip mistinė „Vilniaus akademija“. Knyga gausiai iliustruota dokumentine medžiaga, dėstytojų ir mokinių portretais, mokykliniais piešiniais bei brandžiais jos mokinių kūriniais.

Tikimės, kad eksponuojami parodos leidiniai taps skaitytojams dar viena galimybe atrasti autentišką Lietuvos žydų pasaulį, kurti bendrą ateitį, kad išnykusių vardų šnaresys įgautų prasmę ir ten, ir tiems, kur beveik niekas jų nebeprisimena.

Maloniai kviečiame lankyti parodą!

Parodą ir informaciją parengė Birutė Urbanavičienė,
Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė-metodininkė