Tarptautinis seminaras ,,Paslaugų negalią turintiems asmenims plėtra: sėkmingas bibliotekos ir visuomenės dialogas“

Tarptautinis seminaras

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka spalio 10 dieną organizavo tarptautinį seminarą ,,Paslaugų negalią turintiems asmenims plėtra: sėkmingas bibliotekos ir visuomenės dialogas“.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vyriausioji specialistė Gražina Lamanauskienė, tardama įžanginį žodį, įvardino jau įgyvendintas veiklas, skirtas tobulinti bibliotekų teikiamas paslaugas asmenims, turintiems negalią. Minėjo, kad per pastaruosius metus buvo modernizuotos interneto svetainės, pritaikytos neįgaliesiems vartotojams, įrengtos funkcionalios edukacinės erdvės, kuriamos naujos virtualios paslaugos negalią turintiems vaikams ir jų tėvams. Mezgant bendradarbiavimo ryšius per 2018 metus buvo surengta 300 edukacinių-kultūrinių renginių, skirtų negalią turintiems bibliotekų vartotojams, kvalifikacinių seminarų bibliotekų specialistams. Taip pat stiprinamos partnerystės su įstaigomis, atstovaujančiomis neįgaliųjų interesus, specialiosiomis mokyklomis, kurių pagrindu įgyvendinami nauji projektai padeda neįgaliuosius įtraukti į visapusišką kultūrinį gyvenimą.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė savo pranešime pristatė veiklas, įgyvendinamas Panevėžio ir Utenos regiono bibliotekose nuo 2017 metų, kuriomis siekiama socialinę atskirtį patiriančius vartotojus įtraukti į prasmingo laisvalaikio, mokymosi visą gyvenimą veiklas, naudojant Kultūros ministerijos finansavimą, skirtą paslaugų prieinamumui negalią turintiems gyventojams plėtoti. Įgyvendindamos veiklas bibliotekos bendradarbiauja su vaikų, jaunimo bei suaugusių neįgaliųjų centrais, specialiosiomis mokyklomis ir laisvalaikio užimtumo centrais. Bendradarbiaudamos su partneriais organizuoja parodas, edukacijas, įgyvendina bendrus projektus ir kuria naujas erdves, pritaikytas neįgaliesiems bibliotekų vartotojams.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės centro vadovė dr. Rasa Januševičienė pranešimą pradėjo apžvelgdama LR ir tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius teisinę bazę, skirtą neįgaliesiems žmonėms. Pažymėjo, kad 8,5 proc. Lietuvos gyventojų turi negalią (PSO duomenimis). Pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvoje daugėja autizmo spektro negalią turinčių vaikų, todėl ypač svarbu, kad bibliotekos orientuojasi į naujų veiklų kūrimą vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą. Pranešime dalinosi geraisiais pavyzdžiais, kaip kultūros turinio prieinamumas pritaikomas viešosiose erdvėse: kino teatruose, muziejuose, dramos teatruose. Minėjo, kad poreikis neįgaliesiems spektaklius stebėti su garsiniu vaizdavimu didėja. Šiuo metu Lietuvoje yra 13 spektaklių, kuriuos gali stebėti regos negalią turintys asmenys.

Švedijos Mjölby bibliotekos direktorė Anya Feltreuter pranešime „Biblioteka visiems! Įtrauktis ir paslaugų prieinamumas Švedijos viešosiose bibliotekose“ pristatė bibliotekos veiklas ir jų prieinamumą visiems miesto gyventojams. Direktorė nurodė, kad bibliotekoje nėra jokių apribojimų: vartotojai paslaugomis gali naudotis 24 valandas per parą, jokių delspinigių sistemos, viskas bibliotekoje yra nemokama, siekiant pritraukti kuo daugiau lankytojų, imigrantų, skatinti juos turiningai leisti laisvalaikį ir domėtis literatūra. Bibliotekininkai du kartus per savaitę lankosi pataisos įstaigose, pristato knygas norintiems skaityti literatūrą. Neįgaliesiems asmenims biblioteka sukūrė naują paslaugą ,,Knygos pakeliui“, žmonėms, kurie negali pasiekti bibliotekos, knygos pristatomos į namus ar neįgaliųjų priežiūros įstaigas. Taip pat vyksta specialios ekskursijos po biblioteką autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, šios paslaugos pavadinimas – ,,VIP turai“. Bibliotekos direktorės teigimu, ši paslauga naujiems bibliotekos vartotojams padeda atsikratyti baimės naudotis biblioteka Šių metų lapkritį biblioteka organizuos ,,Pride week“ solidarumo akciją, šią idėją įgyvendins bendradarbiaudama su miesto socialiniais darbuotais. Direktorė teigia, kad tai puiki iniciatyva paskatinti miesto gyventojus atkreipti dėmesį žmogaus teises.

Serbijos Belgrado miesto bibliotekos direktorė Jasmina Ninkov pranešime „Biblioteka visiems! Bibliotekos vaidmuo kuriant įtraukią bendruomenę. Programos ir paslaugos neįgaliesiems Belgrado miesto bibliotekoje ir kitose Serbijos bibliotekose“ kalbėjo apie Serbijos bibliotekų funkcijas, bibliotekų plėtrą, centralizuotą bibliotekų tinklą. Viena iš populiariausių šios bibliotekos paslaugų – skaitmeninio raštingumo mokymai, kuriuos veda apmokyti bibliotekų specialistai. Ši biblioteka aktyviai rūpinasi neįgaliaisiais, todėl teikia įvairias paslaugas judėjimo, jutimo, regėjimo, psichikos ir fizinę negalią turintiems gyventojams. Paslaugos neįgaliesiems bibliotekos vartotojams yra suskirstytos į šias sritis: fizinė prieiga prie pastatų vartotojų aptarnavimo punktų; intelektuali įranga prie informacijos laikmenų turinio; virtuali prieiga vartotojams, kurie fiziškai negali pasiekti bibliotekos. Pranešime taip pat buvo pristatytos sritys, kurias biblioteka yra numačiusi tobulinti: užtikrinti erdvių prieinamumą neįgaliesiems, plėsti fondą, skirtą intelektinę negalią turintiems vartotojams, ugdyti darbuotojų suvokimą apie neįgaliuosius bibliotekų vartotojus ir jų poreikius. Belgrado biblioteka – visiems prieinama, socialiai atsakinga, teikianti visuomenei interaktyvias paslaugas, kurios padėtų lavinti vartotojų turimus įgūdžius.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė kalbėjo apie neįgaliųjų dalyvavimą kultūriniame gyvenime. Pasakodama apie savo patirtį, įvardino kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalieji asmenys, atvykdami į viešąsias erdves. Tik maža dalis šių erdvių yra pritaikytos įvairias negalias turintiems asmenims, todėl vis dar juntama diskriminacija neįgaliųjų atžvilgiu. G. Žemaitaitytė pateikė pavyzdžius, rekomendacijas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad viešųjų įstaigų prieinamumas būtų patogesnis negalias turintiems gyventojams. Pristatymo metu išskyrė juntamus įvairius socialinius barjerus ir lygiavertiškumo trūkumą kasdienėse situacijoje. Informaciniame filmuke seminaro dalyviai pamatė iššūkius, su kuriais neįgalieji susiduria kiekvieną dieną. Baigdama pranešimą G. Žemaitaitytė linkėjo toliau plėtoti bendradarbiavimą ir įsiklausyti į vieni kitų pastabas, kad kartu galėtume pasiekti rezultatų, kurie padėtų užtikrinti visapusišką neįgaliųjų integraciją į kultūrinį laisvalaikį.

Panevėžio jaunuolių dienos centro direktorė Lina Trebienė pristatė šio centro lankytoją Dimą Burlak, turintį intelekto negalią. Dima dalinosi patarimais, kaip biblioteka galėtų tapti draugiškesnė pasitelkiant daugiau vizualizacinių priemonių. Kartu su centro direktore demonstravo knygas su piktogramomis, kurios vaizdžiai paaiškina intelekto negalią turinčiam asmeniui apie knygos turinį, ir kvietė į bibliotekos fondą įtraukti skaitinių, pritaikytų intelektinę negalią turintiems gyventojams. Seminaro dalyviai turėjo galimybė sudalyvauti Panevėžio jaunuolių dienos centro lankytojų surengtoje gausioje rankdarbių mugėje, kurioje taip pat buvo vaišinami pačių centro lankytojų virta solidarumo kava.

Neuroedukologė Rėda Grigaitienė pristatė neuroedukaciją ir metodus, kuriais galima įvykdyti pokyčius kasdienybėje, įžvelgiant galimybes, kaip padėti sau ir kitiems. Neuroedukacijos uždaviniai: socialinio, emocinio ir dvasinio intelektų ugdymas. Neuroedukacijai vykdyti pasitelkiami dailės terapijos metodai, kurie padeda žmogui atsipalaiduoti ir susitelkti į savo pasąmonę. Pranešimo metu buvo pristatyti įvairūs vizualizacijos pratimai, kurie padeda atgauti emocinį balansą. Taip pat buvo pateiktos rekomendacijos, kaip padėti sau ir aplinkiniams atkuriant ryšį su savimi, kolegomis ir šeimos nariais. Neuroedukacijos metu seminaro dalyviai išmoko metodų, kaip atsikratyti negatyvių minčių, atsipalaiduoti ir siekti pozityvumo.

Visiems seminaro pranešėjams norime dar kartą padėkoti už suteiktą vertingą informaciją, padėsiančią bibliotekų specialistams geriau pažinti gyventojus, patiriančius socialinę atskirtį.

Tarptautinis seminaras buvo organizuotas iš Kultūros ministerijos finansuotos priemonės, skirtos Panevėžio ir Utenos apskričių savivaldybių viešųjų bibliotekų teikiamų paslaugų prieinamumui negalią turintiems gyventojams plėtoti, lėšų.

lrkm-logo