Dusetose – kūrybinės dirbtuvės su „laiminga lape“ Aušra Kiudulaite

Kūrybinės dirbtuvės

Liepos 23-iosios priešpietę Dusetų K. Būgos biblioteka sulaukė ypatingos viešnios – dailininkės, knygų autorės Aušros Kiudulaitės.

Pavardė gal ir ne visiems labai girdėta, tačiau paminėjus jos iliustruotą knygą „Laimė yra lapė“, tituluotą Metų knyga ir apdovanotą solidžiomis premijomis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, išverstą į 8 užsienio kalbas, bent jau vaikai džiaugsmingai sušunka: „Žinau!“ Dailininkė juokėsi, kad pastaruosius trejus metus, kai jos iliustruota knyga sulaukė šitokio pripažinimo (išleisti jau 8 leidimai!), ji vadinama nebe savo pavarde, o tiesiog Lape. O ir keliauti pristatant knygą bei rengiant kūrybines dirbtuves tenka labai nemažai, tad labai džiaugiamės, kad dailininkė prisipažino įsimylėjusi Dusetas ir mielai sutiko atvykti į susitikimą su čia gyvenančiais ar poilsiaujančiais vaikais. O jų susirinko išties gausiai – ne veltui Dusetos šiemet nešioja Mažosios kultūros sostinės vardą, tai, matyt, reiškia ne tik renginių pasiūlą, bet ir pačių dusetiškių kūrybiškumą bei norą kurti. Dėl to visai nekeista, kad dailininkei paprašius vaikų pasakyti, kas jiems yra laimė, ne kartą suskambėjo „esu laimingas, kai piešiu“, „man laimė yra skaityti gerą knygą“. Vyresni renginio svečiai, gavę į rankas dailininkės siūtą lapę ir progą pasisakyti, vardijo, kad jiems laimė yra atsikelti anksti rytą ir pamatyti rasotą žolę, skinti serbentus, susitikti su žmonėmis, maudytis per stiprų lietų. Kitiems gi laimė yra šeima ir sveikata, atostogos…

Pasidalinus savo laimės paslaptimis dailininkė pakvietė pasiklausyti, kas gi yra laimė knygos „Laimė yra lapė“ herojui berniukui Povilui. Vaikai įdėmiai sekė pasakojimą ir klausėsi dailininkės pamąstymų, kad kartais laimę ne iš karto atpažinsi – ji kaip bandelė su įdaru, kai prakandi, ir įdaro dar nėra, atrandi jį tik po antro ar trečio kąsnio, ir vis daugiau ir daugiau. O tai, kas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip nesėkmė ar liūdesys, irgi gali tapti džiaugsmu.


Sužinojus berniuko Povilo istoriją dailininkė pakvietė skaidrėse pažiūrėti, su kokiomis priemonėmis ji paruošė iliustracijas knygai „Laimė yra lapė“. Tam reikėjo dailininkės pamarginto popieriaus, žirklių ir… vaizduotės. Vaikai, žiūrėdami į išmarginto popieriaus pavyzdžius, irgi matė ir debesis, ir akmenukus, ir akis, ir languotus marškinius, ir grotas… O paskui visi pasidalino žirkles, popierių, klijus ir kibo darbuotis. Beregint lapai ėmė pilnėti įvairiausių figūrų – čia atsirado ne tik lapė, bet ir įdomiausi paukščiai, augalai, ir kosminis kirminas, ir grybai, dinozaurai, namai su besidarinėjančiomis durimis, ir Eifelio bokštas… Gražu matyti, kaip lengvai ir toli neša vaikus vaizduotės sparnai, ir kiek daug šaunių kūrėjų galime tikėtis išauginti.


Kūrybinis džiaugsmas tiek užvaldė vaikus, kad ir antrai valandai besibaigiant, kai už lango prasisklaidė lietaus debesys, dar niekas nenorėjo skirstytis. Baigę darbelius vaikai norėjo įsiamžinti su dailininke, vartė ir skaitė jos iliustruotas knygas. (Beje, Aušros Kiudulaitės iliustruotos knygos „Draugystė ant straublio galo“ autorius Marius Marcinkevičius gegužės mėnesį taip pat viešėjo Dusetose!)
O dailininkė prasitarė jau pati parašiusi knygą, tad… lauksime sugrįžtant į Dusetas!

Indrės Klimkaitės informacija
Povilo Klimkos nuotraukos
Renginio organizatorius VšĮ „Pamėginčius“
Kūrybines dirbtuves iš dalies rėmė Lietuvos kultūros taryba