Parodų skolinimas

Vilčių ir aukų metas. Paroda apie Birželio sukilimą Lietuvoje

Paroda „Vilčių ir aukų metas: 1941 m. birželio sukilimas Lietuvoje ir Panevėžio krašte“, skirta šio sukilimo 80-osioms metinėms atminti. 

Prieš 80 metų Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) suorganizuotas ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį. Sukilimas buvo politiškai ir organizaciniu požiūriu pribrendęs kaip lietuvių politinės valios pareiškimas bei politinio pasitikėjimo savo jėgomis aktas.

 „Tautos herojinis aktas“ – taip Birželio sukilimą pavadino vienas iš pasipriešinimo nacių ir sovietų režimams veikėjų Adolfas Damušis (1941 m. Lietuvių aktyvistų fronto karinio štabo Kaune vadas, Birželio sukilimo vienas organizatorių ir vadovų, Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministras, vienas vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių).

Tarptautiniu požiūriu Birželio sukilimas buvo ryškus Lietuvos nepriklausomybės bylos atnaujinimas ir priminimas pasauliui, kad lietuvių tauta nori gyventi nepriklausoma ir gali tai savo valia praktiškai paliudyti.

Sukilėliai aktyviai kovojo ir Panevėžio apskrityje. Per Panevėžio apskritį ėjo svarbūs Raudonosios armijos ir sovietinio aktyvo atsitraukimo keliai šiaurės rytų kryptimi. Dėl to sukilėliams dažnai tekdavo susidurti su besitraukiančiais sovietais. Nepaisant sunkių ir rizikingų veikimo sąlygų, Panevėžio apskrities sukilėliai iniciatyvą laikė savo rankose. Jie puldinėjo ir nuginkluodavo besitraukiančius raudonarmiečių būrius, užimdavo valsčių centrus ir bažnytkaimius, atkurdavo buvusias lietuviškos valdžios įstaigas. Aktyvūs koviniai veiksmai pareikalavo nemaža aukų – žuvo 39 sukilėliai.

Eksponuojamuose dokumentuose Birželio sukilimo istorinio tyrimo ir politinio vertinimo problematika išveda mus žymiai toliau ir plačiau, nei tos kelios 1941 m. birželio dienos. Juose liudijama apie tai, kad 1941-ųjų birželį šis sukilimas amžiams paneigė sovietų paskleistą mitą, kad lietuviai savo noru įstojo į Sovietų Sąjungą ir tapo pirmuoju ilgos kovos dėl nepriklausomybės žingsniu. Sukilimo pavyzdys, kaip laisvės kovų testamentas,  vėliau įkvėpė Laisvės kovotojus – partizanus, intelektualinės rezistencijos kovotojus, Lietuvos Laisvės Lygą, Lietuvos Sąjūdį, užbaigusį sukilimo idėjos įgyvendinimą Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo aktu.

Svariuose mokslo darbuose, monografijose, dokumentuotuose atsiminimų rinkiniuose  atrasite autentiškus  liudijimus, kurie pakvies susimąstyti apie tų laikų prasmę ir idealus. Šios knygos yra svarbios šiandienai. Svarbios dabarčiai, svarbios mūsų istorinės kovos už laisvę nepertraukiamam tęstinumui…

Šia paroda kviečiame ne tik paminėti Birželio sukilimą, per 2000 žuvusių jo dalyvių, tačiau ir analitiškai pasvarstyti apie jo organizatorių likimą, studijuoti ir įvertinti paties sukilimo reikšmę Lietuvai, skirtingas egzistuojančias jo atmintis, atveriant  mūsų istorijos skaudžiausius puslapius.

Kontaktinė informacija
Birutė Urbanavičienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė
Tel. (8 45) 46 55 65, el. p. birute.urbanaviciene@pavb.lt

MAŽAS MIESTELIS PRIE DIDELIO KELIO: Lietuvos kultūros mažosios sostinės

Šia paroda biblioteka pristato leidinius, supažindinančius su Lietuvos kultūros mažosiomis sostinėmis, atsiskleidžiančius jų patrauklumą ir matomumą plačiajai kultūros visuomenei.

Parodos turinį pristatyti norisi profesorės Viktorijos Daujotytės įžvalga: „Tėvynė, valstybė iš prigimtosios kultūros iškyla per jos pačios kultūrinius darinius, kai nuo prigimtosios kultūros neatitrūkę asmenys įgyja didesnės socialinės ir kultūrinės patirties, kūrybos galimybių, atvirumo pasauliui, kai atsiranda organizuoti socialiniai dariniai“.

Mažoji kultūra – tai judėjimas už kultūringesnį Lietuvos miestelį ar kaimą, o kultūros sostinės metai – tai bendrystės, tradicijų tąsa ir kultūros atspindžiai kiekvienoje gatvelėje, kiekvieno namuose. Yra miestelių, kurie džiugina savo ramiu jaukumu, paprasta bet tvarkinga infrastruktūra ir tam tikra tos vietovės dvasia (genius loci). Jie unikalūs savo turtinga praeitimi, garsiais ten gimusių ar gyvenusių žmonių vardais, etnokultūra.

Lietuvos etnokultūrinės tapatybės ištakų reikia ieškoti ne didmiesčių dangoraižiuose, o mažuose miesteliuose, jų kuriamoje gyvybingoje aplinkoje.

Daugelyje mažųjų sostinių vietinių entuziastų, kultūros darbuotojų ir savanorių jėgomis sukuriami nuostabūs kultūriniai renginiai vietinei bendruomenei, auga profesionalaus meno prieinamumas ir sklaida, atsiranda naujų kultūrinio turizmo iniciatyvų, kuriomis stengiamasi grąžinti į Lietuvos žmonių širdis meilę ir pagarbą savam kraštui bei jo tradicijoms. Tuo pačiu skatinamas bendruomenių kultūrinis aktyvumas, stiprinamas etnografinių regionų savitumas, gerinama sociokultūrinė aplinka, kuriamos naujos kultūros tradicijos, gaivinamos ir puoselėjamos senosios.

Miestelių ar kaimo vietovių galias generuojančios gerosios praktikos reiškiasi kūrybinėmis bendruomenių iniciatyvomis: istorinėmis konferencijomis, šventinėmis eisenomis, meno mėgėjų bei profesionalių atlikėjų pristatymais, mugėmis, bendrystės simbolinės ugnies kūrenimu ir įvairiais renginiais, kuriuose atspindi regionų etniniai motyvai, tradicijos ir istorinė atmintis.

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Projekto partneriai – Lietuvos Kultūros ministerijos kultūros taryba, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos seniūnų asociacija. Šis projektas padeda užmegzti prasmingus kultūrinius mainus tarp pačių mažųjų kultūros sostinių, paskatinti naujas kūrybines iniciatyvas, kurios tęsiamos ir ateityje.

Mažosios kultūros idėja gimė Naisiuose, todėl 2015 m. čia suplevėsavo pirmosios mažosios sostinės vėliava.

Nuo 2016 m. kasmet tituluojama po 10 mažųjų kultūros sostinių, iš kiekvienos apskrities po vieną  šauniausių kaimų ir miestelių, kurie neša mažųjų Lietuvos kultūros sostinių vėliavą ir tampa gražiu pavyzdžiu kitiems.

Lyg šiai parodai skirta apibendrinanti Vytauto V. Landsbergio mintis: „Retsykiais politikų, filosofų ar visuomenininkų lūpose pasigirsta minčių, kad Lietuva kelsis tik tada, kai pabus jos provincija, kai mažųjų miestelių žmonės ims aktyviau puoselėti bendruomeninę dvasią, kai jie taps savarankiškais piliečiais ir ims tvarkytis savo namuose […] būtina humanizuoti mūsų viešąją erdvę ir kažką daryti su provincija – rimta nacionaline bei regionine politika atkovoti ją iš nevilties ir destrukcijos”.

Įvairiarūšiai parodos leidiniai eksponuojami chronologinės sistemos tvarka. Ekspozicija profesionaliai iliustruota informatyviais plakatais, sukurtais bibliotekos dizainerės-maketuotojos Mildos Lašaitės.

Kontaktinė informacija
Birutė Urbanavičienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė
Tel. (8 45) 46 55 65, el. p. birute.urbanaviciene@pavb.lt