Rankraščių rinkiniai – fondai nuo 51 iki 100

F51 Šneideris-Diemedis Stasys

F52 Jonuška Vincas

F53 Šmulkštys Albinas

F54 Babkauskas Bronius

F55 Narečionis Romualdas

F56 Puodžiukaitis Benediktas

F57 Taločkienė Emilija

F58 Kuodys Leonas

F59 Brazauskas Juozas

F60 Barėnas Kazimieras

F61 Janušytė Liūnė

Liūnė Janušytė su seserimi Marija
Rašytoja Liūnė Janušytė (kairėje) su seserimi Marija. Kretinga. Apie 1927 m. PAVB F61-21

46 saug. vnt., chronologinės ribos 1914–1997 m.                                                                                                                                                                                   

Rašytoja, vertėja Liūnė Janušytė gimė 1909 m. rugpjūčio 3 d. Kretingoje. 1928 m. baigė Klaipėdos gimnaziją, studijavo Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Spaudoje reiškėsi nuo 1926 m. 1928 m. dienraščio „Lietuvos aidas“ redaktorė. 1936–1940 m. korespondentė Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Anglijoje, Prancūzijoje. 1940–1941 m. bendradarbiavo „Šluotos“ žurnale. 1945–1946 m. dirbo laikraštyje „Tiesa“. Kurį laiką gyveno Panevėžyje. 1949 m. sausio mėn. trumpam buvo ištekėjusi už režisieriaus Juozo Miltinio (1907–1994).

Periodikoje spausdino feljetonus ir humoreskas Marso, Žemaičiokės, Gagrio, Ytės, Tetos Liūnės ir kt. slapyvardžiais. Išleido feljetonų rinkinius: „Ant ko ir pasirašau…“ (1935 m.), “Važiuojam“ (1936 m.), „Iki pasimatymo“ (1964 m.), romaną „Korektūros klaida“ (1938 m.),  apysakas vaikams „Pirmosios dienos“ (1948 m.) ir „Žalioji šeima“ (1950 m.), muzikinę pjesę „Mes ne du ir ne trys“ (1951 m.), rusų rašytojų kūrinių vertimų ir kt.

Mirė L. Janušytė 1965 m. gegužės 6 d. Vilniuje.                                                                                                                                                                                          

Fondo sudėtis                                                                               

Biografiniai dokumentai: Liūnės ir Felicijos Janušyčių gimimo liudijimo išrašas iš Kretingos katalikų bažnyčios metrikų knygos.

Korespondencija: L. Janušytės laiškai, adresuoti aktorei Reginai Zdanavičiūtei, aktoriui ir režisieriui Aleksandrui Kernagiui, gydytojai Salomėjai Kalauskaitei ir kt. asmenims.

Atsiminimai: Irenos Aleknienės, aktorės Eugenijos Šulgaitės atsiminimai apie L. Janušytę.

Nuotraukos: L. Janušytės portretinės, pavienės, grupinės ir šeimos narių nuotraukos; Felicijos Janušytės-Margenienės fotografijų albumas.                                                                                                 

Dalis fondo F61 nuotraukų publikuojamos portale www.epaveldas.lt

F62 Aleksandravičius Algimantas

F63 Panevėžio miesto pramonės įmonės

F64 Baleišis Vladas

F65 Asmenvardiniai knygos ženklai (ekslibrisai)

F66 Čiplys Kazimieras

F67 Dienraštis „Sekundė”

F68 Lukšys Motiejus

Motiejus Lukšys
Motiejus Lukšys. Fotoateljė L. Greiserio. Panevėžys. Apie 1936–1939 m. PAVB F68-314

396 saug. vnt., chronologinės ribos 1911–2007 m.                                                                                                                          

Pedagogas, rašytojas Motiejus Lukšys gimė 1907 m. vasario 22 d. Lankeliškių dvaro kumetyne (dab. Vilkaviškio r.). Mokėsi Žaliosios pradinėje mokykloje (dab. Vilkaviškio r.), Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje. 1924 m. įstojo į Naumiesčio (dab. Kudirkos Naumiestis) dvimečių pedagoginių kursų pirmąjį kursą. 1926 m. gavo pradinės mokyklos mokytojo pažymėjimą. 1927 m. dirbo Totorkalnio (dab. Biržų r.) pradinės mokyklos mokytoju, 1928–1936 m. – Klingių-Palaimos (dab. Biržų r.) pradinės mokyklos vedėju. 1936 m. perkeltas į Panevėžį. M. Lukšys dirbo Panevėžio pradinėje mokykloje Nr. 1, Mokytojų seminarijoje, Panevėžio 2-ojoje darbo jaunimo vakarinėje vidurinėje mokykloje. 1957 m. M. Lukšiui suteiktas LTSR nusipelniusio mokytojo garbės vardas. 1968 m. išleistas į pensiją.

1926 m. žurnale „Ateitis“ (Nr. 11) išspausdintas pirmasis M. Lukšio apsakymas „Liepa“.  Išleido apsakymų rinkinius vaikams: „Aukso trupiniai“ (1935), „Gailestingoji sesutė“ (1937), „Saulėta diena“ (1938), pasaką-dramą „Žalčių karalienė“ (1940).                                                                               

Atkūrus nepriklausomybę, išleisti romanai: „Dvaro pagairėje“ (1990), „Naujakuriai“ (1998), „Duobėti vieškeliai“ (2006); pasaka „Voverėlė Rudapūkė“ (2003) ir atsiminimai „Pirmoji kelionė į Svajonių pilį: iš atsiminimų“ (2008).

Mirė M. Lukšys 1996 m. gegužės 21 d. Vilniuje.               

Fondo sudėtis                                                                                

Asmens dokumentai: įvairūs pažymėjimai, išduoti mokytojui M. Lukšiui, prašymai, sveikinimai jubiliejų proga, M. Lukšio dienoraščiai, atsiminimai „Pirmoji kelionė į svajonių pilį“ (1992), „Pirmoji diena mokykloje“ (1993), M. Lukšio užrašų knygelė ir kt. dokumentai.

Kūrybinės veiklos dokumentai: apsakymų, apysakų, novelių, pjesių apmatų, romanų „Dvaro pagairėje”, „Naujakuriai” ir „Duobėti vieškeliai“ rankraščiai.

Tarnybinė-visuomeninė veikla: planas „Pradžios mokykla ir darbo principas“ (1933), prašymai ir pranešimai, susiję su tarnybine veikla, M. Lukšio surinktos straipsnių iškarpos įvairia tematika.

Korespondencija: M. Lukšio laiškai šeimos nariams, dukros Nijolės Lukšytės laiškai tėvui, keletas rašytojo Antano Vaičiulaičio laiškų, kitų asmenų laiškai ir sveikinimai, adresuoti M. Lukšiui.

Įvairūs užrašai ir dokumentai: sodininko dienoraščiai, įvairūs užrašai sodininkystės ir daržininkystės tema, kulinariniai receptai ir kt.

Nuotraukos: M. Lukšio portretinės ir pavienės nuotraukos įvairiais gyvenimo laikotarpiais, šeimos narių, kitų asmenų nuotraukos, religinio turinio paveikslėliai, dedikuoti N. Lukšytei; du Povilo Bukavičiaus nuotraukų albumai (1933–1940).                                                                                                   

Plačiau apie M. Lukšį portale „Panevėžio kraštas virtualiai“ rubrikoje „Virtualios parodos“.

Dalis fondo F68 dokumentų publikuojami portale www.epaveldas.lt

F69 Panevėžio vyskupijos ateitininkų organizacija

F70 Rapšytė Joana Laimutė

F71 Petronaitis Stasys

F72 Skiauteris Jokūbas

F73 Belazaras Antanas

F74 Kiaulėnas Petras

F75 Brazdžionytė-Obolėnienė Apolonija

F76 Paltarokas Kazimieras

F77 Naruševičius Kazimieras

F78 Gabrėnas Giedrimundas

F79 Grigulevičius Rapolas

F80 Šilgalytė Aleksandra

F81 Venskūnas Algirdas

F82 Juškevičius Vytautas

F83 Krasauskas Antanas

Antanas Krasauskas
Antanas Krasauskas. Fotoateljė Paul Neuman. Krukenbeck. (Vokietija). 1916 m .PAVB F83-15

38 saug. vnt., chronologinės ribos 1904–2004 m.                                        

Antanas Krasauskas gimė 1884 m. rugpjūčio 15 d. Nevėžninkų kaime, Naujamiesčio valsčiuje (dab. Panevėžio r.), Liberiškio dvaro kumečio šeimoje. Tėvų iniciatyva lankė vietos slaptą lietuvišką mokyklą, vėliau baigė keturias rusiškos valdinės mokyklos klases. 1904 m. baigė Panevėžio žemės ūkio mokyklą. Dirbo gėlininku kunigaikščio Bogdano Oginskio dvare Rietave. 1905–1907 m. tarnavo Rusijos caro kariuomenėje Baku. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1915 m. patekęs į vokiečių nelaisvę, buvo įdarbintas sodininku-gėlininku Krukenbeck dvare Vokietijoje pas dvarininkus von Gaudeckerius. Po karo grįžęs į Lietuvą A. Krasauskas įsijungė į Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos veiklą, iki 1940 m. dirbo Lietkoopsąjungos parduotuvės Panevėžyje atsakinguoju vedėju. Sovietmečiu – Panevėžio miesto apželdinimo treste.

Lietuvių literatūrai jis paliko vertingą palikimą – autobiografinį romaną „Mirtis už fronto“ (1935). Jame aprašė savo patirtį Pirmajame pasauliniame kare.

Mirė A. Krasauskas 1968 m. sausio 7 d., palaidotas Panevėžyje.                   

Fondo sudėtis                                                                                                                                     

Biografiniai dokumentai: A. Krasausko dienoraštis, rašytas tarnaujant Rusijos caro kariuomenėje Baku.

Tarnybinės veiklos dokumentai: pažyma apie A. Krasausko darbą Vokietijoje, pranešimas, sutartys su Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga.

Šeimos medžiaga: Krasauskų šeimos genealoginio medžio lentelė, Aldonos Krasauskaitės-Sauliuvienės-Rusinienės atsiminimai apie šeimą, Izidoriaus Svitkausko pasas, I. Svitkausko pranešimas Nuostolių komisijai apie patirtą žalą vokiečių okupacijos metu ir kt. medžiaga.

Nuotraukos ir ekslibrisai: A. Krasausko nuotraukos įvairiais gyvenimo laikotarpiais, seserų Malvinos ir Kamilės Kielaičių, kunigo Adolfo Stašio, Nijolės Renigerytės ir kt. asmenų nuotraukos; dailininko Gerardo Bagdonavičiaus apie 1940–1941 m. sukurti Aldonos ir Vytauto Saulių bei Vytauto Sauliaus ekslibrisai.

Dalis fondo F83 nuotraukų publikuojamos portale www.epaveldas.lt

 

F84 Plėštys Zigmantas

F85 Pauliukas Antanas

F86 Virkau Vytautas Osvaldas

F87 Gabrėnas Antanas

F88 Maksimaitienė Ona

98 saug. vnt., chronologinės ribos 1922–1996 m.

Ona Maksimaitienė su dukra Rimgaile
Ona Maksimaitienė su dukra Rimgaile. Panevėžys. 1940 m. PAVB F88-96

Istorikė, kartografė, pedagogė, humanitarinių m. dr. Ona Maksimaitienė gimė 1902 m. vasario 15 d. Peterburge (Rusija). Mokėsi privačioje mergaičių gimnazijoje Peterburge. 1916–1918 m. – Voronežo Martyno Yčo mergaičių gimnazijoje. 1919–1922 m. – Kauno „Saulės“ gimnazijoje. 1922–1927 m. studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinio fakulteto istorijos skyriuje. 1926–1935 m. mokytojavo Mažeikių, Kėdainių gimnazijose. 1935 m. persikėlė į Panevėžį. 1935–1944 m. O. Maksimaitienė dirbo Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 1944–1948 m. – Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1948–1957 m. – Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1957 m. persikėlė į Vilnių. 1957–1970 m. – Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos instituto (dab. Lietuvos istorijos institutas) mokslinė bendradarbė. 1966 m. apgynė disertaciją tema „Sukilėlių karinė organizacija ir koviniai veiksmai Lietuvoje 1863–1864 m.“ 1970 m. išėjo į pensiją.

1937 m. išleistas O. Maksimaitienės parengtas pirmasis lietuviškas sieninis Lietuvos istorijos žemėlapis. O. Maksimaitienė parašė knygų iš Lietuvos istorijos, istorinės geografijos: „Lietuvos sukilėlių kovos 1863-1864 m.“ (1969), „Lietuvos istorinės geografijos ir kartografijos bruožai“ (1991) ir kt. Nemaža dalis istorikės kūrybinio palikimo skirta Panevėžiui. 1961 m O. Maksimaitienė paskelbė mokslinį straipsnį „Pirmosios žinios apie Panevėžio miestą“. Išleido knygą „Iš Panevėžio istorijos“ (1992), po istorikės mirties išleista jos monografija „Panevėžio miesto istorija: nuo pirmųjų paminėjimų šaltiniuose iki XX a. 8-ojo dešimtmečio“ (2003).

Mirė O. Maksimaitienė 1999 m. gruodžio 10 d. Vilniuje, palaidota Panevėžyje.

Fondo sudėtis                                

Biografinė medžiaga: O. Maksimaitienės autobiografija, studijų knygelė, aukštojo mokslo baigimo diplomas, įvairių dokumentų nuorašai, pirmųjų mokytojavimo metų Kaune užrašų knygelė (1923), atsiminimai iš įvairių gyvenimo laikotarpių.

Kūrybinės veiklos dokumentai: mokslinių darbų, susijusių su Lietuvos istorija, istorine geografija, Panevėžio miesto istorija, 1863–1864 m. sukilimu, rankraščiai, paruošiamoji medžiaga ir spaudinių korektūros.

Tarnybinė-visuomeninė veikla: istorijos dėstymo Panevėžio mokyklose metodinė medžiaga; atsiminimai apie darbą ir kolegas Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos institute ir apie knygos „Panevėžio miesto istorija“ leidybos problemas; O. Maksimaitienės atsiminimai apie visuomeninę veiklą.

Kita medžiaga: O. Maksimaitienės prašymu Mykolo Karkos parengti atsiminimai apie Panevėžio muzikinę ir teatrinę praeitį.

Ikonografija: O. Maksimaitienės šeimos ir darbinės veiklos nuotraukos.

F89 Prialgauskas Henrikas

Henrikas Prialgauskas
Henrikas Prialgauskas. Panevėžys. 1975 m. PAVB F89-56

74 saug. vnt., chronologinės ribos 1922–2001 m.  

Kunigas, dramaturgas Henrikas Prialgauskas gimė 1892 m. lapkričio 1 d. Jankaičių kaime (Radviliškio r.). 1912 m. Petrograde baigė 6 gimnazijos klases. 1913–1920 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Kunigavo daugiausia Aukštaitijoje. 1949–1957 m. kalėjo Irkutsko srities lageriuose. 1957 m. rugsėjo 19 d. grįžo į Lietuvą. 1958–1959 m. paskiriamas dirbti altarista Dusetose (Zarasų r.). Nuo 1959 m. dirbo administratoriumi Velykiuose (Panevėžio r.).

Kunigas H. Prialgauskas Stasio Žemaičio slapyvardžiu tarpukario metais Biržų spaustuvėje išspausdino dešimt savo parašytų dramų, komedijų, tragedijų, skirtų kaimo mėgėjų scenai. Dalis jo kūrinių likę rankraščiuose. H. Prialgausko kūriniai: „Drama miške“ (1926), „Prakeikti pinigai“ (1933), „Rickus“ garsus Lietuvos plėšikas“ (1934), „Žmogžudžio duktė“ (1934), „Jaunikis iš kaimo“ (1935), „Leitenantas Antanas“ (1935), „Kruvini brilijantai“ (1935) ir kt.

Mirė H. Prialgauskas 1978 m. rugpjūčio 23 d. Velykiuose, palaidotas Panevėžyje.

Fondo sudėtis       

Biografinė medžiaga: įvairūs asmens dokumentai: H. Prialgausko gimimo liudijimas, kunigo pažymėjimas, pažyma apie H. Prialgausko bausmės atlikimą lageryje, vairuotojo pažymėjimas, testamentas ir kt.; H. Prialgausko atsiminimai ir dienoraščiai.

Kūrybinės veiklos dokumentai ir vertimai: H. Prialgausko pamokslų rinkiniai, eilėraščių, komedijų, poemos „Danutė“ rankraščiai; kūrinių vertimai į lenkų kalbą.

Tarnybinė veikla: Velykių parapijos gyventojų ir vaikų, paruoštų Sakramentams, sąrašai, Velykių bažnyčios komiteto susirinkimų protokolai, įvairūs užrašai, susiję su kunigo H. Prialgausko tarnybine veikla.

Kitų asmenų dokumentai: Justo Jasėno surinkta medžiaga apie kunigą H. Prialgauską ir jo bažnytinę bei pasaulietinę veiklą, kunigo Kosto Balsio kalbų, sakytų Panevėžio vyskupui Juozui Preikšui lankantis Miežiškių ir Velykių (Panevėžio r.) bažnyčiose, tekstai ir kt. dokumentai.

Nuotraukos: H. Prialgausko portretinė ir laidotuvių nuotraukos, Miežiškių ir Velykių bažnyčiose dirbusių kunigų, minėtų bažnyčių ir kt. nuotraukos.

Dalis fondo F89 dokumentų publikuojami portale www.epaveldas.lt

F90 Mazūras Henrikas

240 saug. vnt., chronologinės ribos 1974–2018 m.        

H. Mazūras
Dailininkas Henrikas Mazūras. Fotogr. V. Benašo. Panevėžys. 2014 m.

Dailininkas Henrikas Mazūras gimė 1954 m. rugsėjo 20 d. Ukmergėje. 1975 m. baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, 2004 m. – Šiaulių universiteto Menų fakultetą. Nuo 1979 m. dalyvauja parodose, konkursuose Lietuvoje ir užsienyje (Argentinoje, Čekijoje, Italijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Kinijoje, Prancūzijoje ir kt.). Nuo 1995 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Kūrybos sritys – ekslibrisai, taikomoji grafika.

Knygų „Ekslibrisas moksleivių kūryboje“ (2005) ir „Grafikos ženklų tiltas“ (2014) autorius. 2010 m. išleido poezijos rinkinį „Nutolę peizažai“.                                                                                               

Dirba dailės mokytoju Panevėžio raj. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje ir Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijoje.                                            

Fondo sudėtis                                                                                 

Asmens dokumentai: dailininko H. Mazūro vizitinė kortelė.

Kūrybinės veiklos dokumentai: H. Mazūro eilėraščių rankraščiai, autorinių parodų katalogai, ekslibrisai: Elenos Mezginaitės, Vinco Kisarausko, Juozo Tumo-Vaižganto, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Juozo Zikaro ir kt., atkurtos Lietuvos 100-mečiui skirti ekslibrisai ir kt. dokumentai.

Korespondencija: įvairių asmenų laiškai adresuoti H. Mazūrui.

Nuotraukos: dailininko H. Mazūro jubiliejinės parodos atidarymo Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos galerijoje „2-asis aukštas“ ir kt. nuotraukos.                                                

Kitų asmenų dokumentai: latvių dailininko Andrejs Māris Eizāns sukurtas ekslibrisas, skirtas H. Mazūrui (2017).

Mazūro fondas F90 nuolat pildomas.

Dalis H. Mazūro ekslibrisų iš fondo F90 publikuojami portale www.epaveldas.lt

F91 Černiauskas Leonas

F92 Marcinkevičiūtė-Bernadišienė Almonija

F93 Balienė Juzefa

F94 Kosmauskas Stepas

F95 Raskas Valteris (Rasčiauskas Vladas)

F96 Moigytė Irena

F97 Dulksnys Kazimieras

F98 Bagdonas Kazimieras

F99 Čiplytė-Orlova Joana Viga

F100 Liepinis Augustinas

Ankstesni 50 fondų

Kiti 50 fondų