Rankraščių rinkiniai – fondai nuo 151 iki 200

F151 Hokušaitė Regina

F152 Šniutė Danas

F153 Zaborskiai Juozas ir Kamilija

Juozas Zaborskis
Juozas Zaborskis. Fotogr. Ivano Danilovo. Maskva. 1905.01.02. PAVB F153-75

121 saug. vnt., choronologinės ribos: 1900–1991 m.

Vaistininkas provizorius Juozas Zaborskis gimė 1881 m. spalio 22 d. Svėdasuose (Anykščių r.). Mokėsi Mintaujos (dabar – Jelgava (Latvija)) gimnazijoje. 1912 m. baigė Maskvos (Rusija) universiteto Farmacijos fakultetą, įgijo farmacininko išsilavinimą ir provizoriaus kvalifikaciją. Ukrainoje nusipirko vaistinę ir dirbo vaistininku.

1919 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamente vaistinių, vaistų krautuvių bei sandėlių kontrolieriumi. 1923 m.  kartu su provizoriaus padėjėju Antanu Laurinaičiu įsteigė ir atidarė „Naująją vaistinę J. Zaborskio ir A. Laurinaičio Panevėžyje“. J. Zaborskis šios vaistinės vedėju dirbo iki 1940 m.

1924 m. susituokė su Kamilija Verbickaite-Šurkiene-Zaborskiene.

Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m. vasarą privati vaistinė buvo nacionalizuota, o J. Zaborskis paskirtas jos vedėju. Šioje vaistinėje jis dirbo iki gyvenimo pabaigos.

Mirė J. Zaborskis 1944 m. lapkričio 19 d. Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse (Ramygalos g.).

Kamilija Zaborskienė
Kamilija Zaborskienė. Apie 1916 m. PAVB F153-78

Žmona Kamilija Verbickaitė-Šurkienė-Zaborskienė gimė 1897 m. vasario 4 d. Maliūnuose (Joniškėlio r.). Liepojoje (Latvija) baigė šešias mergaičių gimnazijos klases. 1918 m. Tomsko medicinos universitete (Rusija) įgijo provizoriaus padėjėjo laipsnį. 1915–1922 m. dirbo Čitos (Rusija) miesto „Senojoje vaistinėje“, 1923–1924 m., 1940–1943 m. ir 1953–1954 m. Panevėžio vaistinėse, 1944–1953 m. Panevėžio vaistų sandėlyje, 1954–1958 m. Vilniaus vaistinėse.                        

Mirė K. Verbickaitė-Šurkienė-Zaborskienė 1976 m. balandžio 8 d. Vilniuje. Palaidota Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse (Ramygalos g.).

Fondo sudėtis

Juozo, Kamilijos ir Jono Zaborskių dokumentai: provizoriaus J. Zaborskio vizitinė kortelė, leidimas steigti vaistinę Panevėžyje, „Naujosios vaistinės J. Zaborskio ir A. Laurinaičio Panevėžyje“ įsteigimo sutartis, „Juozo Zaborskio ir Antano Laurinaičio vaistinės Panevėžyje“ nacionalizavimo patvirtinimas bei įsakymas skirti J. Zaborskį šios vaistinės vedėju, J. Zaborskio vaistinės Nr. 211 Panevėžyje nuosavybės pripažinimo dokumentas, J. Zaborskio ir Kamilijos Zaborskienės santuokos sakramento išrašas iš Panevėžio katedros metrikų knygos Nr. 34 (1924) ir kt. dokumentai; K. Zaborskienės autobiografija, pažymėjimas-leidimas provizoriaus padėjėjai Kamilijai Veržbickaitei-Šurkienei užsiimti farmacijos praktika Lietuvoje, liudijimas apie Kamilijos Veržbickaitės-Šurkienės-Zaborskienės darbą Čitos miesto „Senojoje vaistinėje“ 1914-1918 m., Kamilijos Veržbickaitės išlaikytų egzaminų prie Tomsko universiteto ir provizoriaus padėjėjo laipsnio suteikimo laikinasis liudijimas ir kiti dokumentai; J. ir K. Zaborskių sūnaus Jono Zaborskio gimimo metrikų išrašai iš Panevėžio katedros 1925 m. gimusiųjų-pakrikštytųjų metrikų knygos, Panevėžio berniukų gimnazijos moksleivio J. Zaborskio brandos atestatas, Panevėžio muzikos mokyklos moksleivio J. Zaborskio studijų knygelė Nr. 65, garbės raštas LTSR Knygų rūmų darbuotojui J. Zaborskiui ir kiti dokumentai.

Korespondencija: įvairių asmenų laiškai, atvirlaiškiai ir sveikinimai Zaborskių šeimai.

Nuotraukos: Juozo, Kamilijos ir Jono Zaborskių portretinės, mokslo metų, laisvalaikio, darbinės veiklos, kitų šeimos narių nuotraukos; teisininko Dionizo Monstavičiaus ir jo žmonos J. Monstavičienės, kunigo Aleksandro Bublio, poetės, vertėjos Irenos Jašinskaitės, Panevėžio vaistų sandėlio, Telšių miesto vaizdų ir kitos nuotraukos.

F154 Vilkončiai Vytautas ir Silvija

291 saug. vnt., chronologinės ribos 1919–2016 m.                                                                   

Vilkonciai
Silvija ir Vytautas Vilkončiai. Panevėžys. Apie 1953 m. PAVB F154-197

Pedagogas, choro dirigentas Vytautas Vilkončius gimė 1930 m. balandžio 26 d. Panevėžyje.

Mokėsi Panevėžio I gimnazijoje, Mokytojų seminarijoje ir Muzikos mokykloje. 1951–1956 m. dėstė muziką Panevėžio mokytojų seminarijoje, vadovavo vokaliniams ansambliams, pučiamųjų orkestrui ir moksleivių chorams. Kurį laiką vadovavo Panevėžio cukraus fabriko vyrų chorui. 1955–1960 m. neakivaizdiniu būdu studijavo choro dirigavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje.

Nuo 1957 m. V. Vilkončius – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto laborantas. Nuo 1958 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto studentų dainų ir šokių liaudies ansamblio vadovas ir dirigentas. Tuo pačiu metu mokė muzikos ir dainavimo, vadovavo moksleivių chorams, vokaliniams bei instrumentiniams ansambliams Vilniaus Salomėjos Nėries ir 16-ojoje vidurinėse mokyklose. Meno mėgėjų apžiūrose, dainų šventėse ir festivaliuose chorai, vokaliniai ansambliai ir orkestrai, vadovaujami V. Vilkončiaus, laimėdavo prizines vietas. Sukūrė pjesių estradiniam orkestrui, skudučiams, dainų vokaliniams ansambliams ir chorams.

1962 m. lapkričio 14 d. V. Vilkončius žuvo autoavarijoje Vilniuje.

Pedagogė, socialinių (edukologijos) mokslų daktarė Silvija Vilkončienė (buvusi Žiaunytė) gimė 1929 m. sausio 16 d. Subačiuje (Kupiškio r.). 1936–1941 m. mokėsi Subačiaus pradinėje mokykloje. 1941–1943 m. – Panevėžio 2-ojoje mergaičių gimnazijoje, 1943–1944 m. – Kauno 6-ojoje gimnazijoje, 1944–1948 m. – Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1952–1957 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (VPI) ir įgijo istorijos mokytojo kvalifikaciją. Nuo 1957 m. – Vilniaus pionierių ir moksleivių rūmų direktorė. 1960–1993 m. VPI Pedagogikos ir auklėjimo katedros dėstytoja. Yra dirbusi Vilniaus 23-ojoje vidurinėje mokykloje istorijos mokytoja. 1981 m. apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją „Studentų – būsimų mokytojų praktinio parengimo darbui su pionieriais turinys“.

S. Vilkončienė skaitė pranešimus auklėjimo temomis pedagoginėse mokslinėse konferencijose Vilniuje, Taline, Erfurte, Maskvoje, Kurske ir kt. Dalyvavo „Žinijos“ draugijos veikloje.

Gyvena Vilniuje.

Fondo sudėtis

Biografiniai, asmens ir veiklos dokumentai: V. Vilkončiaus autobiografija, gimimo pažymėjimas, užrašų sąsiuviniai ir užrašų knygelės, mokinio, studento pažymėjimai ir kt.; tarnybinės ir kūrybinės veiklos dokumentai.

Asmens dokumentai, atsiminimai, apžvalgos ir kt. medžiaga: S. Vilkončienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, jos parengtos apžvalgos apie vyro V. Vilkončiaus gyvenimą ir veiklą, atsiminimai apie sūnų Vilmantą Vilkončių, tėvo Bronislovo Žiaunio gyvenimo ir veiklos apžvalga ir kt.

Biografiniai ir kt. dokumentai: vertėjo, redaktoriaus Vilmanto Vilkončiaus vizitinės kortelės, medicininės pažymos; kompozitoriaus Laimučio Vilkončiaus 1956–1957 m. elgesio ir mokslo pažangumo pažymėjimas, straipsnio apie tėvą, muziką, pedagogą V. Vilkončių tekstas ir kt.

Atsiminimai, tautosakos rinkiniai: mokytojo Bronislovo Žiaunio iš Subačiaus (Kupiškio r.), Palaukių, Tiltagalių (Panevėžio r.), Surdegio (Anykščių r.), Kupiškio ir kt. apylinkių surinkta ir užrašyta tautosaka, senovinių žaidimų aprašymai.

Korespondencija: V. Vilkončiaus laiškai žmonai S. Vilkončienei ir Panevėžio pedagoginės mokyklos moksleivei Stasei Pilkauskaitei; Juozo Vilkončiaus, Panevėžio pedagoginės ir Panevėžio 2-osios vidurinės mokyklos moksleivių ir kt. asmenų laiškai, adresuoti V. Vilkončiui; įvairių asmenų laiškai ir sveikinimai S. Vilkončienei: tėvo B. Žiaunio, Panevėžio mokytojų seminarijos studijų draugių, Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto studentų ir absolventų ir kt.; laiškas ir sveikinimai Domicėlei Pauliukaitei-Žiaunienei ir B. Žiauniui.

Kitų asmenų dokumentai ir įvairi medžiaga: pedagogo, choro dirigento Juozo Šidlausko, Danutės Čekanauskaitės ir kt. asmenų atsiminimai apie muziką, pedagogą V. Vilkončių, gedulingų kalbų, pasakytų per V. Vilkončiaus laidotuves, tekstai ir kt. medžiaga.

Nuotraukos: V. Vilkončiaus portretinė, šeimos, tarnybinės veiklos ir kt. nuotraukos; mokytojo, visuomenininko B. Žiaunio mokslo, pedagoginio darbo metų, laisvalaikio įvairiais gyvenimo laikotarpiais, šeimos, jo kolegų ir kt. nuotraukos.

Dalis V. ir S. Vilkončių fondo F154 dokumentų publikuojami portale www.epaveldas.lt

F155 Barisaitė Laima

F156 Knizikevičienė Liudvika

F157 Stanikūnas Juozas (slap. Žemės Dulkė)

34 saug. vnt., chronologinės ribos 1910–2014 m.              

Juozas Stanikunas
Juozas Stanikūnas. Panevėžys. Apie 1920 m. PAVB F157-17

Poetas Juozas Stanikūnas (slapyvardis Žemės Dulkė) gimė Venslaviškiuose (Panevėžio r.) 1888 m. kovo 30 d. Dar spaudos draudimo metais Panevėžyje baigė rusų pradinę mokyklą. J. Stanikūnas buvo Panevėžio apskrities valdybos narys, rūpinosi švietimo, žemės reformos ir kitais reikalais. Panevėžio apskrities valdyboje įvairiose pareigose išdirbo iki 1944 m. J. Stanikūnas dalyvavo „Aido“ draugijos veikloje, vaidino pedagogo ir poeto Mato Grigonio režisuojamuose saviveikliniuose spektakliuose.

Poeziją skelbė periodikoje. Pirmąjį J. Stanikūno eilėraštį „Gaila šio pasaulio“ 1910 m.  išspausdino „Šaltinis“. Žemės Dulkės slapyvardžiu jo eilės buvo spausdinamos „Ateityje“, „Jaunime“, „Viltyje“, „Aušrinėje“, „Lietuvos ūkininke“ ir kituose periodiniuose leidiniuose. Kai kurie jo eilėraščiai („Ateik, pavasarėli“, „Nėra širdžiai čia ramybės“ ir kt.) virto liaudies dainomis. J. Stanikūno poezija liko išsibarsčiusi periodiniuose leidiniuose, atskiro eilėraščių rinkinio taip ir nespėjo išleisti.

1949 m. buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Rokiškyje. Nuo 1958 m gyveno Venslaviškiuose.

Mirė J. Stanikūnas 1972 m. rugpjūčio 13 d. Venslaviškiuose, palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.

Fondo sudėtis

Biografinė medžiaga: J. Stanikūno biografija, Stasės Mikeliūnienės parengta J. Stanikūno gyvenimo, veiklos ir kūrybos apžvalga.

Kūrybinė veikla: J. Stanikūno eilėraščių rankraščiai.

Korespondencija: J. Stanikūno laiškai iš tremties artimiesiems, kitų asmenų laiškai ir įvairūs kvietimai.

Kitų asmenų dokumentai: straipsnių iškarpos iš įvairių periodinių leidinių apie J. Stanikūną, Valerijos Rakašytės-Aleliūnienės atsiminimai apie klojimo teatrą Bernotų kaime (Panevėžio apskritis, Piniavos valsčius)  ir kt. dokumentai.

Nuotraukos: Juozo Stanikūno portretinės, šeimos ir kt. nuotraukos.

Dalis J. Stanikūno fondo F157 dokumentų publikuojami portale www.epaveldas.lt

F158 Urbšys Juozas

F159 Tremtinių sąjungos Panevėžio skyrius

F160 Banys Eugenijus Rimgaudas

F161 Vyšniauskas Vytautas

F162 Baliūnas Vytautas

F163 Olšauskienė Viera

F164 Rasimovičiūtė-Skirkevičienė Daiva

F165 Laurinaitis Julius

F166 Bygailių (Panevėžio r.) mokykla

104 saug. vnt., chronologinės ribos 1912–1993 m.

Bygailiai – kaimas Panevėžio r. savivaldybėje. 1930 m. į Bygailius perkelta Aščiagalių pradžios mokykla (įsteigta 1922 m.). Nuo 1933 m. Bygailių pradinė mokykla – 2 komplektų. Iš pradžių patalpos jai buvo samdomos ir darbui visai netiko. 1937 m. pradėtas statyti naujas mūrinis mokyklos pastatas. Baigtas 1938 m. pabaigoje. 1932 m. mokykloje buvo 73 mokiniai, 1936 m. – 93, 1938 m. – 60, 1945 m. – 60, 1946 m. – 71 mokinys. Bygailių pradinėje mokykloje mokytojavo Uršulė Lietuvininkaitė, Aleksandra Šilgalytė, Liucija Žukauskaitė-Žilėnienė, Rozalija Baranauskienė, Juozapas Morkevičius, A. Smailytė ir kt.

Fondo sudėtis

Bygailių pradinės mokyklos įvairūs dokumentai: Bygailių pradinės mokyklos vedėjų Uršulės Lietuvninkaitės, Aleksandros Šilgalytės, Eugenijos Jankaitės, Rozalijos Baranauskienės įvairioms valstybės įstaigoms siųsti dokumentai, Panevėžio apskrities pradžios mokyklų inspekcijos siųsti aplinkraščiai, pranešimai, potvarkiai, nurodymai; Bygailių pradinės mokyklos statistikos žinios, mokyklos turto apskaitos dokumentai, knygų ir vadovėlių sąrašai, Bygailių pradinės mokyklos tėvų komiteto posėdžių protokolai, prašymai ir kt. dokumentai.

Medžiaga apie mokytojus ir mokinius: mokytojų Liucijos Žukauskaitės-Žilėnienės, Veronikos Pauliukaitės-Žukaitienės, mokytojos praktikantės Genovaitės Gaidytės asmens, profesinės veiklos ir kt. dokumentai; Bygailių pradinės mokyklos dienynas, mokinių mokslo baigimo pažymėjimai, garbės raštai, mokinių sveikatos tikrinimo duomenys ir kt. dokumentai.

Aščiagalių ir Mitkų pradinių mokyklų dokumentai: Aščiagalių pradinės mokyklos turto apskaitos dokumentai, gaunamų ir siunčiamų dokumentų registracijos sąsiuviniai, mokyklos vedėjų Elenos Kesylienės ir Juozo Morkevičiaus pranešimai, rašyti Subačiaus vlsč. valdybai ir Panevėžio apskr. I rajono pradžios mokyklų inspektoriui, mokyklos tėvų komiteto posėdžių protokolai ir kt. dokumentai; Mitkų pradinės mokyklos turto apskaitos dokumentai, mokyklos vedėjų Antano Vaškevičiaus ir Jurgio Lapienio įvairioms valstybės įstaigoms rašyti pranešimai ir prašymai, Mitkų pradinės mokyklos šelpiamų mokinių sąrašai, Mitkų pradinės mokyklos mokinio Alfonso Šimkevičiaus pažymių knygelė ir kt. dokumentai.

Ikonografija: Bygailių pradinės mokyklos mokinių piešiniai.

F167 Panevėžio restoranas „Nevėžis“

F168 Stankevičiūtė Alfreda

F169 Kolytaitė Adelė

Adelė Kolytaitė. Apie 1933 m. PAVB F169-5
Adelė Kolytaitė. Apie 1933 m. PAVB F169-5

96 saug. vnt., chronologinės ribos 1928–1991 m.         

Adelė Kolytaitė gimė 1914 m. birželio 1 d. Vilkaviškio apskrities Pajevonių valsčiaus Dabravolės kaime. 1933 m. baigė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos organizuojamus kooperacijos kursus Kaune. Dirbo apskaitininke įvairiuose kooperatyvuose, kredito unijose. Gyveno Vištytyje (Vilkaviškio r.), Pušalote (Pasvalio r.), Panevėžyje. Priklausė Lietuvos šaulių sąjungai. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune saugoma reta uniforminė Lietuvos šaulių sąjungos šaulės Adelės Kolytaitės 1938 m. suknelė, pareigybiniai ženklai, raiščiai, antsiuvai, kokardos ir kt.

1964–1966 m. mokėsi Panevėžio miesto liaudies universiteto Literatūros ir meno fakultete. Kiti gyvenimo ir veiklos faktai nežinomi.

Mirė A. Kolytaitė 1994 m., palaidota Šilaičių kapinėse (Panevėžio r.).

Fondo sudėtis

Asmens ir namų ūkio dokumentai: A. Kolytaitės gimimo liudijimas, vizitinės kortelės, A. Kolytaitės šaulio liudijimas nr. 1217, Panevėžio miesto liaudies universiteto baigimo pažymėjimas nr. 497, A. Kolytaitės Vilniaus pasas nr. 377168, A. Kolytaitės sanatorinė-kurortinė knygutė, atvirukas-kortelė svoriui žymėti, orderis gyvenamajam plotui gauti ir kt. dokumentai.

Korespondencija: A. Kolytaitei adresuoti artimųjų ir įvairių asmenų laiškai, sveikinimai, kvietimai, telegramos.

Įvairi medžiaga: 1944–1991 m. kalendoriai, informacinis leidinys turistams „Vilnius“ (1940), įvairių kultūrinių renginių programos, A. Kolytaitės surinkti įvairių autorių eilėraščiai, liaudies dainos ir kt. dokumentai.

Nuotraukos:  Lietuvos Respublikos finansų ministerijos organizuojamų kooperacijos kursų III laidos vinjetė (1933), A. Kolytaitės giminaitės Onos Mikalainienės laidotuvių nuotraukos.                                                                                                          

F170 Rudzinskienė Irena

F171 Panevėžio cukraus fabrikas

Panevėžio cukraus fabrikas
Panevėžio cukraus fabriko administracinio pastato fasadas. Panevėžys. XX a. 8 deš. PAVB F171-14-8

383 saug. vnt., chronologinės ribos 1940–1995 m.

Panevėžio cukraus fabrikas pradėtas statyti 1940 m. balandžio mėn., baigtas – 1940 m. gruodžio mėn. Pastatyti 22 pastatai, užimantys 40 ha plotą. Panevėžio cukraus fabriką projektavo architektas Arnas Funkas (1898–1957), statybos darbams vadovavo inžinierius Eugenijus Manomaitis (1909–1995). Stilius – XX a. 4 deš. funkcionalizmas.

Fabriko direktoriai 1940–2008 m.: Balys Daukus, Antanas Kovalskis, Karolis Buraitis, Michailas Babuškinas, Titas Jafimas, Nikolajus Negreba, Bronius Kačkus, Kęstutis Likas, Liudas Bružas, Gediminas Vaitkevičius, Rimantas Mocius.

Panevėžio cukraus fabrikas uždarytas 2008 m.

Fondo sudėtis

Panevėžio cukraus fabriko dokumentai ir kraštotyros darbai: Panevėžio cukraus fabriko darbo veteranų, išdirbusių Panevėžio cukraus fabrike 20 ir 40 metų sąrašai, Panevėžio cukraus fabriko vyrų choro metraštis, Kazio Pamparo „Panevėžio cukraus fabriko istorija“, Panevėžio cukraus fabrikas 1940–1990 m.: istorinių žinių santrauka, Prano Ambraziūno monografija „Ilgų dienų nebuvo“ : istorinė apybraiža apie Pavenčių cukraus fabriką 1935–1940 m. ir kt.

Nuotraukos: Panevėžio cukraus fabriko statybos-montavimo darbų, statybininkų, statybą prižiūrėjusių ir jai vadovavusių asmenų grupinės nuotraukos, darbuotojų portretinės nuotraukos. Panevėžio cukraus fabriko darbuotojų nuotraukos iš darbo vietų, ekskursijų, švenčių, eisenų, fabriko meno kolektyvų, darbo veteranų, pastatų, lauko ir vidaus įrenginių ir kt. nuotraukos.

F172 Julius Beinortas

F174 Tamošauskas Leonardas

F175 Balaišis Bronius

F176 Jatautis Mykolas Valdas

Ankstesni 50 fondų