Kazimiero Barėno rankraščių fondo apžvalga - Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka

Kazimiero Barėno rankraščių fondo apžvalga

Kazimiero Barėno rankraščių fonde aprašyti 12 405 lapai, 1304 saugojimo vienetai įvairių dokumentų, kurių chronologija – 1910–2007 metai. Rinkinį sudaro rankraščiai, mašinraščiai, kompiutraščiai lietuvių ir anglų kalbomis, meno kūriniai, reprodukcijos, atvirukai, fotografijos.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Rankraščių skyriui dalį asmeninio archyvo dovanojo ir per keletą kartų atsiuntė pats rašytojas Kazimieras Barėnas. Po K. Barėno mirties likusią palikimo dalį 2007 m. gruodžio mėn. su Lietuvos ambasados Didžiojoje Britanijoje pagalba bibliotekai persiuntė jo žmona Marija Barėnienė.

1. ASMENS DOKUMENTAI. BIOGRAFINĖ MEDŽIAGA (1945–2000). K. Barausko asmens liudijimas Nr. 391 (1945 m.), Socialinio klubo pažymėjimas Nr. 6 (1954, Mančesteris), aktai pranešimai apie literatūros premijas, DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordino gavimo raštas, K. Barėno prašymas priimti į Lietuvos rašytojų sąjungą. K. Barėno prisiminimai iš šeimos gyvenimo, mokslo metų Panevėžyje ir Kaune; apie emigraciją, kūrybinę veiklą; dienoraščio fragmentai, užrašų knygutė.

2. KŪRYBINĖ VEIKLA (1946–1990). K. Barėno eilėraščiai, keletas lapų romano „Dvidešimt viena Veronika“, romano „Meškos maurojimo metai“ rankraštis (403 lap.). Taip pat po keletą lapų grožinės kūrybos fragmentų, apsakymas „Grįžimai“ (anglų k.,12 lap.). Viljamo Folknerio romano „Įsibrovėlis dulkėse“ vertimo į lietuvių kalbą rankraštis (vertė K. Barėnas, 239 lap.) ir V. Folknerio „Šiltoji vakarinė saulė“ vertimas (4 lap.).

3. TARNYBINĖ-VISUOMENINĖ VEIKLA (1951–2004). K. Barėno rankraščiai apie kūrybą, „Ar Barėno romanai proletariniai“, „Lietuvių namų likimas“, apie „Europos Lietuvio“ leidybą ir redagavimą, spaustuvę, apie „Nidos“ knygų klubo leidyklos veiklą, „Pradalgių“ gimimą ir leidybą. Saugomi K. Barėno išrašai iš įvairių šaltinių jo leidžiamiems kalendoriams. Leidinio „Britanijos lietuviai 1974–1994“ rankraščiai. Medžiaga sugrupuota ta pačia tvarka, kaip K. Barėno sumanyta pateikti knygoje „Britanijos lietuviai 1974–1994“. K. Barėno straipsnių, atsiminimų apie rašytojus, žymius kultūros, visuomenės veikėjus rankraščiai: Vytautą Alantą, Bronių Daunorą, Romualdą Giedraitį-Spalį, Antaną Gustaitį, Jurgį Jankų, Algirdą Kaulėną, Joną Kuzmickį, Stasį Kuzminską, Agnę Lukšytę, kun. Stepą Matulį, Fabijoną Neveravičių, Alę Rūtą, Stasį Santvarą, Balį Sruogą, Vladą Šlaitą ir kt.

4. KORESPONDENCIJA (1944–2007). 6817 laiškų, kuriuos rašė 557 autoriai. Laiškuose atsiskleidžia 60-ies metų lietuvių išeivijos veiklos istorija.

Kazimiero Barėno laiškai. 42 laiškų kopijos ir juodraščiai. Lietuvių Namų bendrovės valdybai, Vincui Aurylai, Jonui Avyžiui, Mečiui Bajorinui, Juozui Bendoriui, kun. Antanui Bungai, Vladui Dargiui, Vidai Gasperienei, Henrikui Gasperui, Jurgiui Jankui, Vytautui Kazakevičiui, Vytautui Kubiliui, Stasiui Kuzminskui, Antanui Maceinai, Rimai Maselytei, Romui Maziliauskui, Jonui Miškiniui, Alei Rūtai, Eimučiui Šovai, Klemensui Tamošiūnui, Leonui Peleckiui-Kaktavičiui ir kt.

Kazimierui Barėnui rašyti laiškai.

Laiškai iš Lietuvos. Susirašinėjimas su Jonu Avyžiumi (48 laiškai), Jonu Juškaičiu ir jo žmona Danute Žilaityte-Juškaitiene (192 laiškai), Romualadu Lankausku (57 laiškai), literatūrologais Petru Bražėnu (10 laiškų), Valentinu Sventicku (28 laiškai), Maironio literatūros muziejaus moksline bendradarbe Dalia Kuiziniene (116 laiškai), M. Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vedėja G.Vėlavičiene, Justu ir Laima Paleckiais (34 laiškai.), Leonu Peleckiu-Kaktavičiumi (119 laiškai.). Didžioji Leono Kaktavičiaus laiškų dalis panaudota ruošiamai monografijai apie K. Barėną. Keletas asmeninio pobūdžio laiškų yra iš Lietuvoje gyvenančių artimųjų. Rašė K. Barėnui Paįstrio Juozo Zikaro vidurinės mokyklos direktorius Vaclovas Krikščiūnas (19 laiškų.), Naujamiesčio vidurinės mokyklos lituanistė Algima Markavičienė (19 laiškų.), poetas Mykolas Karčiauskas (12 laiškų).

Laiškai iš išeivijoje gyvenusių tautiečių. Rašytojų: Vytauto Alanto (39 laiškai), Jono Aisčio (9 laiškai), kun. Leonardo Andriekaus (31 laiškas), Pulgio Andriušio (18 laiškų.), Algirdo Tito Antanaičio (31 lšk.), Kazimiero Bradūno (49 lšk.), Bernardo Brazdžionio (40 lšk.), Stasio Butkaus (80 lšk.), Eduardo Cinzo (32 laiškai), Liudo Dovydėno (31 laiškas), Romualdo Giedraičio-Spalio (197 laiškai), Algirdo Gustaičio (55 laiškai), Jurgio Janavičiaus (11 laiškų.), Jurgio Jankaus (8 laiškai), Algirdo Kaulėno (29 laiškai), Mariaus Katiliškio (4 laiškai), kritiko Vytauto Kazakevičiaus (53 laiškai), Fausto Kiršos (4 laiškai), Jono Kuzmickio (33 laiškai), Stasio Kuzmickio (37 laiškai), Algirdo Landsbergio (51 laiškas.), Stasio Lauciaus (19 laiškai), Agnės Lukšytės (37 laiškai), Icchoko Mero (10 laiškų ), Genės Maziliauskaitės (9 laiškai), Aleksandro Merkelio (26 laiškai), Nelės Mazalaitės (10 laiškų), Henriko Nagio (5 laiškai), žurnalisto Alfonso Nako (53 laiškai), Fabijono Neveravičiaus (74 laiškai), poeto Česlovo Obcarsko (27 laiškai), Petronelės Orintaitės-Janutienės (44 laiškai), Kosto Ostrausko (14 laiškai), Karolės Pažėraitės (20 laiškų), Juozo Petrėno (Petro Tarulio) – 32 laiškai), Stasės Prapuolienytės (12 laiškai), Alės Rūtos (86 laiškai), Bronio Railos (76 laiškai), Stasio Santvaro ir Elenos Santvarienės (60 laiškų), Igno Šeiniaus (5 laiškai), Alfonso Šešplaukio-Tyruolio (26 laiškai), Vlado Šlaito (133 laiškai), Julijos Švabaitės-Gylienės (12 laiškai), Laimučio Švalkaus (24 laiškai), Juozo Tininio (13 laiškų), Gražinos Tulauskaitės (14 laiškų), Antano Tulio (5 laiškų), Antano Vaičiulaičio (24 laiškai), kun. poeto Mykolo Vaitkaus (32 laiškai), Vydūno (9 laiškai), Stepo Zobarsko (10 laiškai), Leonardo Žitkevičiaus (4 laiškai), Juozo Žlabio-Žengės (2 laiškai).

Žurnalistų, kultūros, visuomenės veikėjų: Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos atstovų Juro Alkio (15 laiškų), Mečio Bajorino (39 laiškai), Juozo Bendoriaus (12 laiškų), Vlado Dargio (25 laiškai), dailininko Jokūbo Dagio (10 laiškų), Broniaus Daunoro (92 laiškai), Dariaus Furmonavičiaus (66 laiškai), Henriko Gaspero (28 laiškai), Eimučio Šovos (19 laiškai), Klemenso Tamošiūno (29 laiškai), Kazio ir Stepono Vaitkevičių (65 laiškai), Henriko Vaineikio (39 laiškai), Kazio Valterio (54 laiškai), Petro Varkalos (17 laiškų), Juozo Vilčinsko (86 laiškai), bibliografų Mykolo Biržiškos (22 laiškai), Vaclovo Biržiškos (2 laiškai), Juozo Girniaus (19 laiškai), Juliaus Greimo (1 laiškas), Jono Griniaus, psichologo Alfonso Gučo, istorikų Zenono Ivinskio (6 laiškai), Broniaus Kviklio (16 laiškų), Vandos Sruogienės (2 laiškai), sociologo Vytauto Kavolio, žurnalistų R. Maziliausko (9 laiškai), Aleksandro Merkelio (26 laiškai), Simo Miglino (37 laiškai), Kazio Obolėno (23 laiškai), rašytojo ir leidėjo Prano Naujokaičio (18 laiškų), politologo Aleksandro Štromo (17 laiškų), leidėjo Gintauto Vėžio (29 laiškai), kunigų Stepono Matulio (20 laiškų), Petro Tverijono (25 laiškai) bei daugelio kitų.

5. MEDŽIAGA APIE KAZIMIERĄ BARĖNĄ (1954–2001). Marijos Barėnienės į penkis aplankus surinkta, chronologiškai sutvarkyta ir įrišta spausdinta medžiaga apie K. Barėną „Spauda apie Kazimiero Barėno darbus ir jo asmenį“. Vytauto Žemkalnio gimnazijos moksleivės Violetos Meiliūnaitės studija „Moteris ir moteriškumas kataklizmų situacijoje“ (apie K. Barėno romaną „Dvidešimt viena Veronika“), V. Civinsko atsiliepimas apie M. Mateikos recenziją K. Barėno „Tūboto gaidžio metai“ – „Keista Kazimiero Barėno knygos recenzija“, Laimos Lapėnienės straipsnis „Marijos ir Kazimiero Barėnų dovana Panevėžiui“ (2001 m.), Juozo Balčikonio gimnazijos mokinio Martyno Pikšrio paruoštas lankstinys apie K. Barėno gyvenimą, kūrybą ir visuomeninę veiklą „Buvęs Panevėžio vyrų gimnazijos mokinys – rašytojas Kazimieras Barėnas“ [1998 m.].

6. ŽMONOS MARIJOS BARĖNIENĖS DOKUMENTAI (1961–2007). Prisiminimai, straipsniai kultūrinėmis temomis, apie žymius žmones, renginių scenarijai: „Vyskupo pasveikinti“, „Antano Baranausko 150-osios gimimo metinės“, „Lietuviška žiema“, „Stasys Bosikis“, „Onos Giriūnienės rūta mano darželyje“, „Poetas [Antanas Miškinis] Sibire“.

M. Barėnienės laiškai: 24 adresatai, 102 laiškai. Juozui Arbačiauskui, Irenai ir Jonui Avyžiams, Domui Banaičiui, DBLS centro valdybai, Dusetų bibliotekos darbuotojoms dėl R.Giedraičio-Spalio bibliotekos perdavimo, kun. Steponui Matuliui, Viktorui Motūzai, Alei Rūtai, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkui Valentinui Sventickui, „Europos lietuvio“ redaktorei Ilmai Švalkienei, dailininkei ir poetei Danutei Žilaitytei-Juškaitienei.

Laiškai Marijai Barėnienei. Siuntėjai: Vytautas Andriuškevičius, Birutė Dobrovolskis, Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekos darbuotojos, Rima Gasperaitė, Kalin Josephine, Ričardas ir Lina Seibučiai dėl R.Giedraičio-Spalio palikimo, sveikinimai M.Barėnienei iš skautų stovyklos, Roko ir Rūtos Zakarevičių, įvairių asmenų užuojautos M.Barėnienei, mirus vyrui K. Barėnui (36) bei kt.

7. KITŲ ASMENŲ RANKRAŠČIAI (1947–2008).

Publicistika: filosofo Leonido Donskio, buvusio Lietuvos kariuomenės savanorio Petro Gudelio, šv. Kazimiero bažnyčios Londone rekonstrukcijos darbų medžiaga, „Lietuvos didieji kunigaikščiai istorijos bėgyje“ (37 lapai), Lietuvių rašytojų draugijos pranešimų ir nutarimų medžiaga, Moore Viktorija „Kaip tikrai mirė Jėzus?“, Laimos Paleckienės informacijos apie Lietuvos ambasados Londone renginius, Russell Bertrand „Žmonijos ateitis“ (6 lapai), Kazimiero Steponavičiaus medžio drožinių parodos lankytojų atsiliepimai, Eimutis Šova „E. Šovos darbai Valijoje“ ir kt.

Biografijos: Jaro Alkio, Aleksandro Bendoraičio, Stasio Bosikio, Stasio Butkaus, Domo Dainausko, skulptorės Elenos Gaputytės, rašytojo R.Giedraičio-Spalio, generolo Vinco Grigaliūno-Glovackio, rašytojo Algirdo Gustaičio, veterinaro, visuomenininko Juozo Gutausko, kun. Juozo Gutausko, Patricijos Jang, Zigmo Juro, Stasio Kasparo, kun. Jono Kuzmicko, poeto Stasio Lauciaus, Jono Lekečiaus, spaudos darbuotojo Juozo Lūžos, skautijos veikėjo Juozo Maslausko, filosofo Liūto Mockūno, Juozo Narbuto, kun. Jono Sakevičiaus, poeto, dramaturgo Stasio Santvaro, istoriko, poeto Simo Sužiedelio, Evaldo Ignatavičiaus diplominis darbas „Vladas Šlaitas ir jo poezijos orientyrai“ (1992 m., 60 lap.), okeanologo Markaus Šovos, gydytojo, visuomenininko Kazimiero Valterio, verslininko, visuomenininko Petro Varkalos ir kitų.

Didžiosios Britanijos Lietuvių sąjungos veiklos medžiaga: apie sąjungos suvažiavimus, posėdžius, sportinę, skautų, Lietuvių namų, Lietuvių sodybos veiklą, apie Lietuvių sąjungos įvairius Didžiosios Britanijos vietovių skyrius: Beldorfo, Edinburgo, Buxtono, Mančesterio, Prestono; keletas straipsnių apie „Europos lietuvį“, almanachą „Pradalgės“, DBLS 60 metų sukaktį ir kt.

Biuleteniai, lankstiniai, programos: „Londono lietuvių šv. Kazimiero bažnyčia“, „Nidos knygų klubas“, „Vasario 16-oji“, DBLS Londono centrinio skyriaus biuletenis Nr. 1, Lietuvos atgimimo judėjimo biuletenis, Lietuvių rezistencijos santarvės Europos reikalams biuleteniai (77 lapai), Lietuvių rezistencinės santarvės tarybos biuletenis, Vokietijos lietuvių socialdemokratų draugijos biuleteniai Nr. 1 ir Nr. 2.

Kitų asmenų grožinė kūryba: Domo Burneikio pasakojimai, dainų tekstai Skautų stovyklai, Angelės Giedraitienės „Kelionė į nežinią“, R.Giedraičio-Spalio „The Mountains“, V. Joniko „Laisvės legenda“, Kalėdinių giesmių tekstai, Stasio Lauciaus eilėraštis „Lietuva, Lietuva“, Oskaro Milašiaus 6 eilėraščių vertimai į lietuvių kalbą, Ervin Morris „Vilkė ir aš“, „Partizanų dainos“, Vlado Šlaito keletas eilėraščių rankraščių, Zentos Tenisonaitės vertimai iš olandų į lietuvių kalbą, Stasio Zobarsko apsakymas „Close to the Earth“.

Kitų asmenų laiškai: 40 autorių 123 laiškai. Jaro Alkio, Ramūno Amonto, Algirdo Tito Antanaičio, Mečio Bajorino, Ritos Bendes, Vlado Būrago,Vlado Dargio, Broniaus Daunoro, Henriko Gaspero, Vinco Grigaliūno-Glovackio, Petro Gudelio, „Pasaulio lietuvio“ sekretorės Aldonos Janušonytės, Stasio Kasparo, Vytauto Kazakevičiaus, Juozo Kerčio, Dalios Kuizinienės, Jono Lekešio, kinematografininko, poeto Jono Meko, Kosto Ostrausko, diplomatės Joanos Pečiulionytės, Albino Pranckūno, Elenos Rūkienės, Mečio Šilkaičio, Reg.Watsono ir kt.

8. IKONOGRAFIJA (1910–2007). Originalai ir kopijos.

Dailės darbų originalai ir reprodukcijos: Marijos Barėnienės trys tapybos darbų reprodukcijos, Ferdinando Bendoraičio ekslibrisas (autorius neišaiškintas), Jokūbo Dagio sukurti 7 viršelio variantai J.Steinbeko knygai „Tarp pelių ir vyrų“, poeto, dramaturgo Stasio Lauciaus (Laucevičiaus) tušu atliktas portretas, dailininko Vinco Kisarausko ekslibrisas „Biblioteka universitatis Vilnensis“, Algimanto Švažo grafikos darbas Justino Marcinkevičiaus dramai „Mindaugas“ (lankstinys), Edvardo Krasausko trys velykiniai atvirukai, išformuoti iš žurnalisto Stasio Butkaus laiškų, įvairių šalių dailininkų reprodukcijų atvirukai, Kauno miesto vaizdų keturi atvirukai (2 lapai) ir architekto, skulptoriaus Antano Vivulskio „Trijų kryžių“ skulptūros maketo nuotrauka (fotografija Stasio Motūzo).

Fotografijos. Kazimiero Barėno portretinės ir šeimos nuotraukos: K. Barėno 11 portretinių nuotraukų, K. Barėno tėvo Vinco Barausko portretinė nuotrauka, su žmona, su broliais, K. Barėno seserys, Tekstilės fabrike, su svečiais: E.Cinzas, Viktoras Motūzas, Vytautas Kernagis, Kazimiera Prunskienė, prof. Vytautas Landsbergis, Justas Paleckis su kun. Ričardu Mikutavičiumi, keletas nuotraukų originalų iš K. Barėno jubiliejaus, knygų parodų, M. Barėnienė su ambasadoriumi Vygaudu Ušacku ir Indre Daunyte, G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojai prie gautų K. Barėno knygų ir rankraščių siuntų. 39 nuotraukos.

Kitų asmenų ir įvairios nuotraukos: Operos ir muzikos kūrėjo Kipro Petrausko dvi portretinės nuotraukos (kopijos), tautiečių dailės darbų paroda Mančesteryje, Danutės ir Jono Juškaičių, Vaižganto brolio knygnešio Jono Tumo antkapinis paminklas, Zigmo Guros, Virgilijaus Gasiliūno su Rimvydu Šilbajoriu, Ilonos Gražytės-Moziliauskienės su Violeta Kelertiene, Liūto Mockūno su rašytoju Icchoku Meru, Juzės Kalin-Kalinauskienės, Andriaus ir Evos Bučių, prof. Vytauto Landsbergio, Andriaus Markulio. Vilkaviškio gimnazijos abiturientės (1924 m., 1 nuotrauka), Moterų literatūros vakaras Kaune (1930 m., 1 nuotrauka), Lietuvių rašytojų grupė Čikagoj, Britanijos atstovai IV PLJK (1979 m., 1 nuotrauka), Europos atstovai IV Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese Australijoje (1987 m., 1 nuotrauka), Britanijos atstovai VII Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese (1991 12 18 – 1992 m. sausis, 1 nuotrauka), VIII Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso studijų dienų dalyviai prie Londono ir Kaune (1994 m., 2 nuotraukos), Didžiosios Britanijos lietuvių jaunimo sąjunga Lithex sodyboje (3 nuotraukos).

9. KOLEKCIJOS (1944–2008). Kazimiero ir Marijos Barėnų nesusistemintas ir nesurūšiuotas pašto ženklų rinkinys. Pašto ženklai iškirpti arba nuplėšti nuo gautų laiškų vokų iš Amerikos, Kanados, Argentinos, Brazilijos, Kolumbijos, Indijos, Jordanijos, Liberijos, Izraelio, Australijos, 14 Europos šalių.