Ši knyga – tai provokuojantis ir drąsus pasakojimas apie senąją Žemaitiją, kurios istorija šimtmečius buvo perrašinėjama nugalėtojų rankomis. Tai knyga apie karą, tikėjimą, kraują ir atmintį – apie pasaulį, kuris nepasidavė be kovos.

Remdamasis istoriniais šaltiniais, kronikomis, archeologiniais duomenimis ir alternatyviais tyrimais, autorius atskleidžia aisčių civilizaciją kaip sudėtingą, ritualinę ir giliai kosmologinę kultūrą, kurios sunaikinimas buvo ne atsitiktinis, o kryptingas. Čia nagrinėjami kryžiaus karai kaip ideologinis ir kultūrinis genocidas, žiaurūs krikščioninimo metodai, nutylėti pasipriešinimo mastai ir sąmoningai ištrinti dvasiniai sluoksniai.

Tai ne romantizuota legenda ir ne sausa akademinė studija. Tai – kruvina, gyva, kartais nepatogi istorija, kuri meta iššūkį oficialiam pasakojimui apie „civilizacijos atėjimą“. Knyga kviečia pažvelgti į Samogitiją ne kaip į pakraštį, o kaip į paskutinį aisčių bastioną – vietą, kur senasis pasaulis krito, bet nebuvo palaužtas be pėdsako.

Ši knyga skirta tiems, kurie jaučia, kad mūsų praeityje yra daugiau nei leidžiama prisiminti.