Detektyvė vyresnioji inspektorė Ava Terner ir detektyvas inspektorius Lukas Kalanakas savo darbe kone kasdien susiduria su mirtimi. Tačiau kai paaiškėja, kad kiekvienas sprogmuo yra spąstai, skirti nužudyti ir juos, galimybė patiems pakliūti į mirties žabangus ima atrodyti pernelyg tikroviška. Kasdien žuvusiųjų skaičius nuolat auga, o sprogdintojo metodai darosi vis siaubingesni, tad Avai ir Lukui tenka….. Skaityti daugiau
2025 metai
Pelynų medus: mano istorija
Pasiūlymų parašyti kažką panašaus į „savo istoriją“ esu gavusi tikrai ne vieną sykį. Ir kaskart atsisakydavau. Dėl įvairių priežasčių. Tačiau dabar esu tokia subrendusi, kai jau galiu ramiai žvelgti į praeities klaidas ir nuotykius, aiškiai suprasdama, kad kiekviena nesėkmė yra tik kelio į sėkmę etapas. Mano gyvenime buvo tokių gražių dalykų, kad būtų nuodėmė jų….. Skaityti daugiau
Šuo, kuris sekė žvaigždes: Meilei atstumas – ne kliūtis
Ingrida ramiai leidžia dienas su Rošiu, mielu auksaspalviu retriveriu. Ji jau daug metų nebuvo niekur išvykusi iš savo miestelio. Kartą brolis pakviečia ją atšvęsti Liepos 4-osios, Nepriklausomybės dienos. Jiedu su Rošiu išsiruošia į ilgą kelionę, į kitą valstiją. Ten šunį išgąsdina fejerverkai, ir jis pasimeta. Sielvarto apimta šeimininkė priversta važiuoti namo viena. Tačiau ištikimasis Rošis….. Skaityti daugiau
Brandy Sour: romanas dvidešimt dviejuose kambariuose
Kas bendro tarp kokteilio Brandy Sour, karčiųjų migdolų gėrimo, kumandarijos vyno ir viešbučio, tikėtina, pakeisiančio salos istoriją? Kas geriau dainuoja apie tėvynės skausmą, Rouvas ar Dalaras? Galbūt daugiau nebegerti airano esi privestas dėl politikos? Pagaliau, kada geri graikišką ir turkišką kavą? Per šventes ar per laidotuves? Constantia Soteriou (g. 1975) rašo apie Didžiuosius Ledros rūmus, pastatytus….. Skaityti daugiau
Šviesūs metai
1937-ieji, Anglija. Aukštesniajai vidurinei klasei priklausančioje Kazaletų šeimoje justi atostogų nuotaikos. Kiekvieną vasarą visos trys kartos – broliai Edvardas, Rupertas, Hju su žmonomis ir vaikais, netekėjusi sesuo Reičel ir šeimos patriarchas su matriarche, vadinami Brigu ir Kunigaikšte, – susirenka į savo idilišką kotedžą Sasekse. Ten jie praleidžia du mėnesius, kupinus juoko ir žaidimų, ištaigingų šeimos….. Skaityti daugiau
Per vėlu
Gyvenimas Slounos niekada nelepino, tad kai sutinka ja pasirūpinti pažadantį vaikiną, įsižiebia ne tik geresnio gyvenimo viltis, bet ir meilė. Tačiau laikui bėgant išryškėja tikrasis Eisos veidas: nesiliaujantys vakarėliai, įtartinos draugystės, nežinia iš kur atsirandantys pinigai ir nesibaigianti kontrolė. Slouna jaučiasi priklausoma nuo Eisos ne tik emociškai, bet ir fiziškai, – įkalinta savo pačios trokštoje….. Skaityti daugiau
Globoti ją
Tai jau ketvirtas prancūzų rašytojo, režisieriaus ir scenaristo Jeano Baptiste’o Andrea (g. 1971) romanas, ilgas ir sudėtingas. Jis prasideda 1986-aisiais Italijoje, vienuolyne, kur keturias dešimtis metų gyvena skulptorius, prižiūrėdamas ir globodamas savo šedevrą – skulptūrą „Pieta“, kuri taip nesuprantamai jaudino žmones, kad Vatikanas nutarė paslėpti ją toliau nuo visų akių. Mirties patale skulptorius narsto savo….. Skaityti daugiau
Meilė be žodyno
Tai galėtų būti jų didžiausias nuotykis… Didžiulį stresą išgyvenusi, ties perdegimo riba atsidūrusi vertėja ir aistringas keliautojas, peržengę patogiai nusibrėžtas ribas, pamilsta vienas kitą. Dar prieš kelis mėnesius Rėja Vitlok turėjo viską. Stabilumą, pasitikėjimą savimi ir gerą vertėjos žodžiu darbą… Ji visad svajojo apie nuspėjamą kasdienybę ir buvo tikrų tikriausia namisėda – saugaus uosto trūko….. Skaityti daugiau
Vadinkime ją Barbe
Atėjusi į savo įkurtos žaislų kompanijos posėdžių kambarį ir pasiūliusi sukurti lėlę, nepanašią į kitas, Ruta žino, ko imasi. Tik pasauliui gali prireikti laiko susivokti. 1956 m. mergaitėms parduodamos tik tokios lėlės, kurios leidžia apsimesti mamomis. Rutos vizija – sukurti lėlę, atrodančią kaip suaugusi moteris, ir aprengti ją pavydėtinu garderobu, įkvėps svajoti, kad jos gali….. Skaityti daugiau

