Daugelį metų sapnuodavau vyrą liepsnojančiomis žaliomis akimis ir žiauria šypsena. Tą dieną, kai jį sutikau, kietaširdis samdinys mane paliko mirčiai. Dievai iš žmonių kūdikių paima menkus jų kerus, o mainais saugo mūsų sienas nuo žiaurių, negailestingų elfų. Žmonės, kuriems pavyksta išlaikyti savo galią, vadinami suteptaisiais. Ir sudeginami gyvi. Paaiškėjus, jog tebeturiu uždraustus kerus, esu priversta….. Skaityti daugiau