Kodėl šią erdvę kūrėme kaip aruodą ir taip pavadinome? Aruodas simbolizuoja rūpestį ir motiniškumą, tokį būdingą Gabrielei Petkevičaitei-Bitei. Ji, kaip visos lietuvių tautos, ypač jaunosios kartos, globėja-motulė rūpinosi žmonėmis: rinko lėšas gabiems mokiniams mokytis, kovojo už moterų teises, gydė sergančiuosius, savo raštais ugdė visą tautą.

Kaip aruode čia saugome Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimą, įamžiname jos vertybes ir pasiekimus. Čia saugome ir senųjų bibliotekos spaudinių lobyną.

„Bitės sienelė“ prieangyje supažindina su rašytojos išvaizda ir vidinėmis savybėmis – jautrumu, žmogiškumu, artimumu žmonėms. Išbandykite ūgio matavimo juostą – jos vienoje pusėje matomas Bitės ūgis, kurį lėmė negalia, o kitoje – sunkumų nepažabota jos pasiekimų gausa.

Čia matote Bitės darbo kambario fragmentą: knygas, asmeninius daiktus, įspūdingą stalą, kėdę, pakojį, radiją. Šie daiktai atkeliavo iš paskutiniųjų Bitės namų Šv. Zitos gatvėje Panevėžyje.

Bibliotekos saugomi senieji spaudiniai pagal temas įkurti savuose aruoduose. Juose – senieji leidiniai, senieji lietuviški spaudiniai, tarpukario Lietuvos leidiniai, Panevėžio regiono senieji leidiniai, senieji kartografiniai spaudiniai, knygos su asmenvardiniais knygų ženklais, knygrišybos meno pavyzdžiai.

Įdomu, kad kiekviena leidinių grupė susieta su tam tikru maistu kaip motiniško rūpesčio išraiška. Pavyzdžiui, Panevėžio regiono senieji leidiniai siejami su tarpukario saldėsiais, nes daugelyje aprašomas bendruomeninis gyvenimas, šeimų pramogos, o saldėsiai – cukatai, cukrinukai ant kotelių – padeda atkurti tų laikų nuotaiką.

Seniausias ekspozicijos leidinys atkeliavęs net iš XVII a. Tai 1699 m. Lugduni (dabar Lionas) išleisti portugalo kanonisto ir vyskupo Augustino Barbosos religinių traktatų rinkiniai „Tractatus varii…“. Išskirtinė ir viena seniausių knygų – Konstantino Sirvydo trikalbis lenkų, lotynų ir lietuvių kalbų žodynas „Dictionarium trium lingvarum“.

Bibliotekoje yra vieta, kur knygos atnaujinamos ir restauruojamos. Čia restauratorius knygas riša: iškritusius lapus suklijuoja arba sugręžia specialiu grąžtu ir sukabina. Taip pat į dideles knygas susiuva visus per metus išleistus konkrečių žurnalų numerius. Restauruojami seni vinilinių plokštelių įdėklai, kasmet sutvarkoma iki 100 aplietų ar naminių gyvūnų sukandžiotų leidinių. Čia lankytojams teikiama laminavimo ir spiralinio įrišimo paslauga.

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – rašytoja ir publicistė, švietėja ir mokytoja, visuomenininkė ir politikė, mecenatė ir labdarė, judėjimo už moterų teises ir orumą iniciatorė. Daugybė kitų epitetų dėl įvairiapusės veiklos lydi šią iškilią moterį, jos veiklos epicentras – lietuvių tauta ir besikurianti Lietuvos valstybė, ryškus nuolatinis rūpestis Žmogumi, Tauta ir Valstybe. Bitė dėjo visas pastangas ir skyrė valią, kad pasitarnautų savo tautai ir šaliai.

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė yra tarsi jaunosios Lietuvos ir jos vaikų mama, Motulė. Ši asociacija kilo ir iš vienos radijo laidos kūrėjų, kurie ją apibūdino kaip „Panelę-Motiną“. Jos asmenybei būdingas bajoriškai grakštus, intelektualus ir dvasinis motiniškumas. Rūpestinga mama visuomet saugo gėrybes ir vertybes, aktualias šeimai ir vaikams, kad jos būtų pasiekiamos, kai jų prireikia. Bitė taip pat rūpinosi Lietuva ir jos žmonėmis, kaip mama rūpinasi savo vaikais – kad šie būtų išsilavinę ir kultūringi. Ji manė, kad alkanas vaikas negali mokytis, todėl rūpestis materialiniais dalykais jai buvo ypač svarbus.

Senųjų knygų ekspozicija

Biblioteka taip pat kaip motulė rūpinasi senųjų knygų išsaugojimu ir su šiomis vertybėmis supažindina visus atėjusius.

Šiuo metu bibliotekoje yra apie 40 000 spaudinių, išleistų iki 1945 metų. Šioje ekspozicijoje išskirti tik patys vertingiausi.

Tai Lietuvoje ir pasaulyje įvertinti spausdinimo, iliustravimo ir knygrišybos meno pavyzdžiai, spaudos draudimo laikotarpiu ir po jo išleisti leidiniai, spaudiniai lietuvių kalba, leisti už Lietuvos ribų, to laikotarpio periodika, smulkieji spaudiniai, tarpukario spauda, Panevėžyje veikusių spaustuvių, draugijų leidiniai. Vertingą senųjų leidinių fondo dalį sudaro knygos su Panevėžio krašto žymių žmonių autografais, dedikacijomis, su Panevėžio krašte veikusių institucijų spaudais, asmenvardiniais knygų ženklais.

Seniausia knyga atkeliavusi net iš XVII amžiaus, tai – 1699 m. išleistas portugalų juristo Augustino Barbosos religinis traktatas „Tractatus varii…“ iš Lugduni (dabar Lionas). Išskirtinė yra ir viena seniausių knygų – Konstantino Sirvydo trikalbis žodynas „Dictionarium trium lingvarum“. Šią iš Italijos parsivežtą knygą bibliotekai padovanojo Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčios rektorius Algirdas Dauknys, o restauravo pirmosios kvalifikacinės kategorijos dokumentų restauratorė Jurgita Stankaitytė.

Seniausia knyga lietuvių kalba – „Prarakai…“, išleista Karaliaučiuje 1754 m.

Eksponuojami įvairūs leidiniai iš spaudos draudimo laikotarpio bei po jo.

Tarpukario leidinių aruode matote 1918–1940 m. išleistas knygas, periodiką, grafiką, skelbimus iš lietuviškų periodinių leidinių. Tarpukariu buvo išleista daugiau nei 300 knygų vaikams, tarp jų – P. Mašioto, M. Grigonio, Vytės Nemunėlio ir kitų rašytojų kūriniai.

Ekspozicijoje – ir seniausi Panevėžyje bei Biržuose išleisti leidiniai, taip pat ir pirmasis reguliarus miesto laikraštis „Panevėžio balsas“.

Senųjų kartografinių spaudinių aruode galima išvysti 1904 m. sudarytą Panevėžio miesto planą ir kitus žemėlapius.

Knygos ženklų ekspozicijoje matote ekslibrisus, autografus, dedikacijas, spaudus ir kitus knygos ženklus.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinė ekspozicija

Darbo kambario fragmento daiktus – asmenines knygas, baldus, kitus daiktus iš paskutiniųjų Bitės namų Šv. Zitos gatvėje – mums paskolino Panevėžio kraštotyros muziejus.

Prie Bitės nuopelnų aukščiausiai matome, kad ji – kandidatė į Lietuvos prezidentus. Tapti prezidente Bitė kandidatavo 1926 m., kai dar nė viena moteris pasaulyje nebuvo tapusi prezidente, tačiau gavo vieną balsą ir pralaimėjo Kaziui Griniui. Vienas jos nuopelnų, „abolicionistė“, reiškia JAV kilusį judėjimą prieš vergų išnaudojimą. Bitė vykdė tokią veiklą Lietuvoje, nukreiptą prieš moterų išnaudojimą.