Esate pačiame bibliotekos centre – Atrijaus terasoje. Atrijus – tai vidinis kiemas, uždengtas stogu.
Šioje vietoje geriausiai matoma išskirtinė bibliotekos architektūra: po rekonstrukcijos sujungti senieji pastatai ir nauji priestatai taip, kad derėtų skirtingos architektūros išraiškos. Už šiuolaikinės architektūros ir istorinės aplinkos dermę kuriant bibliotekos rekonstrukciją bei interjerus bibliotekos architektas kaunietis Saulius Juškys 2006 m. buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Naujojo priestato stiklinės sienos papuoštos plačiais spalvotais intarpais, vaizduojančiais knygų nugarėles, už šių sienų – Saugyklos patalpos. Ilgainiui šių patalpų paskirtis plėtėsi: dabar dalį jų užima Atvira jaunimo erdvė, apačioje – Dalykinės literatūros abonementas.
Stovėdami nugara į Saugyklą dešinėje pusėje matote pilką pastatą. Pirmame šio pastato aukšte veikė pirmoji Panevėžyje ir šiame Lietuvos regione Naftalio Feigenzono spaustuvė ir knygynas, o antrajame buvo gyvenamosios patalpos. 1880 m. vasario mėn. Ukmergės gyventojas N. Feigenzonas kreipėsi į Kauno gubernatorių su prašymu leisti įsteigti spaustuvę Panevėžyje, o tų pačių metų vasarą leidimas buvo suteiktas. Spaustuvė pradėjo veiklą Dvorianskajos gatvėje (dabar Respublikos g. 16) ir turėjo litografavimo stakles, todėl galėjo atlikti įvairius užsakymus. Joje buvo spausdinami kvitai, valdžios raštai, vizitinės kortelės, etiketės miesto įmonėms, blankai, renginių programos ir įvairūs leidiniai.
1880 metų pabaigoje N. Feigenzonas gavo leidimą prie spaustuvės atidaryti knygyną, o 1881 m. šis knygynas pradėjo atlikti ir bibliotekos funkcijas. Knygyne buvo prekiaujama knygomis, vadovėliais, religinio turinio leidiniais rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų ir hebrajų kalbomis. Po kelių metų, 1886 m., N. Feigenzonas paprašė leidimo prie knygyno įkurti laikraščių ir knygų skaitymo kabinetą. Nuo 1924 m. vasario 16 d. šiame kabinete pradėtas spausdinti pirmasis reguliarus miesto laikraštis „Panevėžio balsas“.
Čia matote ir katalogų stalčiukus. Kol nebuvo LIBIS (Lietuvos integruotos bibliotekų informacinės sistemos), visi bibliotekoje saugomi leidiniai buvo kataloguojami ranka, o kortelių katalogai sudaromi tiek skaitytojams, tiek darbuotojams. Kviečiame atsidaryti katalogų stalčiukus ir pasižiūrėti, kaip buvo pildomos kortelės. Iki 2007 m. katalogas buvo pildomas ranka.
Šioje unikalioje erdvėje eksponuojamos ir dokumentų, fotografijų bei dailės parodos. Čia kasmet vyksta ir gėlių parodos. Pavasarį savo tulpių kolekciją iš Latvijos atveždavo kolekcininkas Janis Salensas, o rugpjūčio mėnesį, minint Baltijos kelio dieną – būrys gėlininkų paprastai pristato kardelių ir jurginų kolekcijas. Tai puiki vieta pasimėgauti gėlių grožiu, ypač dėl tinkamo iš viršaus sklindančio apšvietimo.
Biblioteka pritaikyta talpinti iki 700 tūkstančių fizinių dokumentų, o šiuo metu joje yra beveik 450 000 knygų, žurnalų, natų, kitokių leidinių. Saugykloje sukaupta apie 189 000 spaudinių, iš kurių apie 45 000 vienetų – dešimties metų ir senesnės periodikos, likę 144 000 – lietuvių ir užsienio autorių knygos, monografijos, tęstiniai leidiniai, padovanotos Panevėžio krašto žmonių bibliotekos. Daugiau nei 1000 knygų yra su autografais, taip pat žemėlapiai, reprodukcijos, atvirukai, miniatiūrinės suvenyrinės knygelės. Jeigu sudėtume į vieną eilę, Saugyklos lentynų ilgis sudarytų apie 5 kilometrus.
Visos grožinės knygos iš Saugyklos išduodamos į namus, jas užsisakyti galima internetu per ibiblioteką, pasiimti Spaudinių išdavime 1-ame aukšte. Kai kurie leidiniai, tokie kaip reti, vienetiniai, kolekciniai ar meno albumai, yra skirti skaityti tik bibliotekos skaityklose – informaciją pamatysite užsakydami leidinį ibibliotekoje.
Siekiant taupyti vietą, knygos Saugykloje laikomos pagal jų dydį ir griežtai pagal šifrą: mažiausios knygos (iki 10 cm) yra R formato, o didžiausios (virš 33 cm) – M formato.
Saugykla yra viena bibliotekos vietų, į kurią skaitytojai neįleidžiami. Jos fondas išsidėstęs per tris aukštus: rūsyje saugomos didžiausios (pagal formatą) ir sunkiausios knygos, pavyzdžiui, meno albumai, Kraštotyros skaityklos periodinių leidinių komplektai. Antrajame aukšte – dažniausiai skaitytojų prašomos lietuviškos knygos, atskira patalpa skirta retiems spaudiniams ir rankraščių fondui. Trečiajame aukšte – seniausia periodika ir dalis asmeninių bibliotekų kolekcijų fondo.
Šiuo metu Saugykloje sukauptą Panevėžyje leistą periodiką siekiama padaryti prieinamą elektroniniu formatu. Dalis jau suskaitmeninta – ją galima rasti Kraštotyros skaityklos kompiuteriuose, bibliotekos kuriamame portale „Panevėžio kraštas virtualiai“ arba skaityti elektroninio paveldo sistemoje „E paveldas“.
Kasmet Saugykla papildoma daugiau nei 1200 naujų leidinių, o dar virš tūkstančio atkeliauja iš kitų bibliotekos skyrių, tai turintys kultūrinę, mokslinę ar meninę vertę leidiniai.


