Šioje monografijoje analizuojamas pirmasis dėl žaibiškai plintančio SARS-CoV-2 / COVID-19 koronaviruso suvaldymo įvestas karantino laikotarpis Lietuvoje, trukęs nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Dėl COVID-19 keliamos grėsmės 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje įvedus karantiną, didelei daliai Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių kilo precedento neturinčių iššūkių, kurie dažnam verslui lemia veiklos tęstinumo riziką. Siekdama suvaldyti susidariusią sudėtingą ekonominę situaciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ėmė planuoti ir vykdyti valstybės intervencijas, orientuotas į COVID-19 pandemijos nulemto neigiamo socioekonominio poveikio šalies verslui mažinimą. Dėl tuo metu susidariusios ekstremalios situacijos ir būtinos skubos veikti, tikėtina, neatliktas detalus išankstinis (ex-ante) planuojamų priemonių vertinimas, kuris būtų leidęs nustatyti galimą finansavimo poreikį, suplanuoti aktualias atitinkamo dydžio valstybės intervencijas ir pasirinkti bei pasiūlyti optimalų šių intervencijų rinkinį. Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto mokslininkų komanda atliko išsamų mokslinį tyrimą, leidusį įvertinti dėl COVID-19 pandemijos nustatyto socioekonominės veiklos ribojimo poveikį Klaipėdos regiono smulkioms ir vidutinėms įmonėms, patirtų įtampų mastą bei valstybės intervencijų, nukreiptų į nustatytų apribojimų poveikio mažinimą, efektyvumą.