2025–2026 m. įgyvendinant „Erasmus+“ programos suaugusiųjų švietimo srities akreditacijos projektą, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka surengė penkių kviestinių ekspertų iš Vokietijos, Graikijos, Islandijos ir Čekijos mokymus bei kūrybines dirbtuves, kuriuose dalyvavo daugiau kaip šimtas Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų specialistų.

Kviestinių ekspertų vizitai – viena vertingiausių „Erasmus+“ programos galimybių, leidžianti tarptautine profesine patirtimi pasinaudoti gerokai didesniam darbuotojų skaičiui, nei galėtų dalyvauti išvykstamuosiuose mobilumuose. Užsienio profesionalų vedami mokymai suteikia galimybę susipažinti su inovatyviais suaugusiųjų mokymo metodais, juos praktiškai išbandyti, aptarti pritaikymo galimybes savo bibliotekose ir kartu stiprinti regiono bibliotekininkų profesinį bendradarbiavimą.

Parodų edukacinis potencialas – Graikijos nacionalinės bibliotekos patirtis

2025 m. liepos mėn. bibliotekoje lankėsi Graikijos nacionalinės bibliotekos ekspertas Konstantinas Agogiatis, vedęs mokymus „Parodų turinio taikymas edukacinėje veikloje“.

Mokymų metu pristatyti metodai, kaip bibliotekose rengiamas parodas paversti aktyvaus mokymosi erdvėmis, kūrybiškai panaudoti vaizdinę medžiagą ir skatinti lankytojų įsitraukimą. Dalyviai susipažino su edukacinių veiklų planavimo etapais, analizavo Graikijos nacionalinės bibliotekos praktinius pavyzdžius ir patys kūrė edukacinių užsiėmimų planus pagal savo bibliotekose veikiančias parodas.

Ekspertas taip pat surengė kūrybinę sesiją Juozo Miltinio memorialiniame bute, kur aptarė galimybes edukacijose panaudoti režisieriaus asmeninius daiktus, meno kūrinius ir kultūrinį palikimą. Dėmesio skirta ir skirtingų kartų lankytojams pritaikytų edukacinių programų kūrimui.

Šie mokymai sustiprino bibliotekininkų gebėjimus kurti interaktyvias, patyriminiu mokymusi grindžiamas edukacijas, pritaikyti kultūros paveldo ir parodų turinį skirtingoms auditorijoms. Dalyviai įgijo praktinių žinių, kaip turimus bibliotekų išteklius kūrybiškai panaudoti naujoms mokymosi veikloms, nereikalaujančioms didelių papildomų investicijų.

Istorijų pasakojimas – bendruomenių telkimo ir mokymosi metodas

Kviestinis ekspertas iš Vokietijos, profesionalus pasakotojas Richardas Martinas, vedė istorijų pasakojimo meno mokymus Panevėžio regiono pasakojančių bibliotekų tinklo specialistams. Tai buvo jau trečiasis šio tinklo susitikimas su ekspertu, suteikęs galimybę nuosekliai gilinti anksčiau įgytas žinias ir tobulinti praktinius įgūdžius.

Mokymų dalyviai lavino įtaigaus pasakojimo gebėjimus – mokėsi valdyti balsą, mimiką, gestus, palaikyti akių kontaktą, struktūruoti istoriją ir kurti įtraukiančią siužetinę liniją. Praktinių užduočių metu buvo išbandomi skirtingi pasakojimo būdai, dalijamasi patirtimi ir teikiamas grįžtamasis ryšys kolegoms.

Ypatingas dėmesys skirtas pasakojimo taikymui edukacijose, klubinėse veiklose ir bendruomenių susitikimuose. Dalyviai gilino supratimą, kaip istorijos gali padėti užmegzti dialogą, skatinti kūrybiškumą, aktyvų dalyvavimą ir asmeninių patirčių refleksiją.

Richardas Martinas taip pat vedė kūrybinę sesiją bibliotekos anglų kalbos pašnekesių klubo „Let’s Talk“ savanoriams, pristatydamas istorijų pasakojimo taikymo užsienio kalbų mokymuisi galimybes. Klubo nariams surengtas pasakojimų vakaras tapo praktiniu pavyzdžiu, kaip istorijos gali skatinti kalbėjimą, klausymą, diskusijas ir tarpkultūrinį pažinimą.

Šie mokymai ne tik sustiprino bibliotekininkų pasakojimo meistriškumą, bet ir praplėtė metodo taikymo galimybes suaugusiųjų neformaliajame švietime – nuo kūrybinių užsiėmimų iki kalbinių, socialinių ir komunikavimo gebėjimų ugdymo.

Vizualus pasakojimas – kūrybiškumo ir interpretavimo įgūdžių ugdymui

2026 m. gegužės mėnesį bibliotekoje vyko mokymai „Vizualus pasakojimas edukacijoje: metodai ir praktika“, kuriuos vedė islandų rašytoja ir iliustratorė Kristin Ragna Gunnarsdóttir.

Mokymų dėmesio centre buvo vizualaus pasakojimo galimybės edukacinėje veikloje – kaip vaizdai, iliustracijos ir vizualiniai simboliai gali tapti priemone istorijoms kurti, mintims bei emocijoms išreikšti, skatinti kūrybiškumą ir dialogą. Dalyviai gilino supratimą apie vaizdinės medžiagos naudojimą mokymosi procese, jos interpretavimo galimybes ir sąsajas su asmenine patirtimi.

Vizualaus pasakojimo metodai ypač vertingi dirbant su įvairių gebėjimų ir patirčių suaugusiųjų grupėmis, nes leidžia į mokymosi procesą įsitraukti ne tik per tekstą ar žodinę raišką. Vaizdų interpretavimas gali paskatinti diskusijas, padėti išreikšti sudėtingas mintis, lavinti vaizduotę ir kritinį mąstymą.

Šie mokymai praplėtė bibliotekininkų metodinį repertuarą, suteikė idėjų, kaip vizualaus pasakojimo elementus integruoti į kūrybines dirbtuves, skaitymo skatinimo veiklas ir suaugusiųjų edukacines programas. Įgytos žinios taip pat aktualios kuriant įtraukesnes mokymosi aplinkas, kuriose kiekvienas dalyvis gali atrasti jam priimtiną saviraiškos būdą.

Kūrybinis skaitymas su „LEGO Six Bricks“ – Čekijos bibliotekininkų patirtis

2026 m. birželio mėnesį bibliotekoje lankėsi du kviestiniai ekspertai iš Čekijos Pardubicių regioninės bibliotekos – Tereza Šediva ir Radekas Hanka. Jie vedė mokymus „Kūrybinis skaitymas bibliotekose: nuo metodikos iki patyriminės praktikos su LEGO Six Bricks“.

Mokymų metu dalyviai susipažino su „LEGO Six Bricks“ metodikos edukaciniais principais, jos taikymo galimybėmis bibliotekose ir ugdomomis pažintinėmis, kūrybinėmis bei socialinėmis kompetencijomis. Ekspertai pristatė savo praktinės veiklos pavyzdžius, parodė, kaip paprastos konstravimo užduotys gali skatinti aktyvų mokymąsi, bendradarbiavimą ir kūrybišką problemų sprendimą.

Praktinėse dirbtuvėse dalyviai išbandė kūrybinio skaitymo metodą, kai literatūros kūrinio skaitymas derinamas su nuosekliomis užduotimis naudojant LEGO kaladėles. Skaitydami trumpą istoriją ir atlikdami kūrybines bei refleksijos užduotis, jie mokėsi interpretuoti tekstą, vizualizuoti jo prasmes, argumentuoti savo pasirinkimus ir bendradarbiaujant kurti bendrą kūrinio supratimą.

Šie mokymai atskleidė, kaip žaidybiniai ir patyriminiai metodai gali padėti įtraukti suaugusiuosius į aktyvų mokymosi procesą, skatinti kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir dialogą. Bibliotekininkai įgijo praktinių žinių, kaip kūrybinio konstravimo elementus integruoti į skaitymo skatinimo programas, knygų klubų diskusijas ir kitas neformaliojo švietimo veiklas.

Tarptautinė patirtis – nuo profesinio tobulėjimo iki praktinių pokyčių

2025–2026 m. surengti kviestinių ekspertų mokymai atskleidė šios „Erasmus+“ veiklos rūšies reikšmę Panevėžio regiono bibliotekų specialistų profesiniam tobulėjimui ir naujų suaugusiųjų švietimo galimybių kūrimui. Daugiau kaip šimtas bibliotekininkų turėjo galimybę mokytis iš tarptautinę patirtį sukaupusių profesionalų, praktiškai išbandyti naujus metodus ir įvertinti jų pritaikymo galimybes savo bibliotekose.

Mokymai neapsiribojo teorinių žinių perdavimu. Praktinės užduotys, kūrybinės dirbtuvės ir dalijimasis patirtimi padėjo dalyviams įgyti gebėjimų, reikalingų kuriant įtraukias, kūrybiškas ir skirtingoms auditorijoms prieinamas mokymosi veiklas. Kartu paskatino plačiau pažvelgti į bibliotekų edukacinius išteklius: parodos, meno kūriniai, asmeninės istorijos, iliustracijos ar literatūros tekstai gali tapti prasmingo mokymosi pagrindu.

Kviestinių ekspertų vizitų vertė geriausiai atsiskleidžia praktikoje

Konstantino Agogiačio mokymuose įgytos žinios pritaikytos kuriant edukacijas „Čiurlionis tarp mūsų“ ir „Režisieriaus Juozo Miltinio autentiškoje aplinkoje“, taip pat pristatant Žemaitės ir S. Kanaverskytės kūrybą klojimo teatro festivalyje „Po Bitės sparnu“. Šios iniciatyvos parodė, kaip parodos ir kultūros paveldas gali tapti aktyvaus pažinimo erdve, kurioje dalyviai tyrinėja, ieško sąsajų, dalijasi įžvalgomis ir patys kuria prasmes.

Vizualaus pasakojimo mokymuose įgyti metodai taip pat pritaikomi įvairiose bibliotekų veiklose. Vaizdai, iliustracijos ir simboliai pasitelkiami skatinant dalyvius kurti istorijas, interpretuoti vaizdinę informaciją, išreikšti mintis ir dalytis asmenine patirtimi. Šie metodai suteikia papildomų saviraiškos galimybių skirtingų gebėjimų ir poreikių dalyviams, o jų taikymas gali būti pritaikomas tiek vaikų ir jaunimo kūrybinėms veikloms, tiek suaugusiųjų diskusijoms bei refleksijoms.

Praktinę mokymų naudą iliustruoja ir Richardo Martino istorijų pasakojimo metodų taikymas bibliotekos anglų kalbos pašnekesių klube „Let’s Talk“. Šie metodai sėkmingai integruoti į klubo veiklas ir periodiškai naudojami įvairiomis formomis, padedant dalyviams plėsti žodyną, lavinti klausymo ir kalbėjimo įgūdžius bei drąsiau reikšti mintis anglų kalba.

Šie pavyzdžiai rodo, kad tarptautinių ekspertų perduodama patirtis gali būti kūrybiškai pritaikoma įvairiose bibliotekų veiklos srityse – nuo edukacinių programų ir parodų pristatymo iki knygų klubų, kalbų mokymosi ir skaitymo skatinimo iniciatyvų. Mokymų dalyviai įgyja ne tik naujų žinių, bet ir gebėjimų pasirinkti tinkamiausius metodus konkrečiai auditorijai bei integruoti juos į jau vykdomas veiklas.

Ne mažiau svarbus mokymų poveikis regiono bibliotekų bendradarbiavimui. Bendros veiklos suteikė galimybę dalytis patirtimi, aptarti profesinius iššūkius ir stiprinti bibliotekininkų, kaip suaugusiųjų švietėjų, bendruomenę. Įgytų žinių sklaida tarp kolegų sudaro sąlygas naujiems metodams pasiekti ir tuos specialistus, kurie tiesiogiai mokymuose nedalyvavo.

Kviestinių ekspertų vizitai parodė, kad „Erasmus+“ programos galimybės neapsiriboja mobilumais į užsienį. Pasikvietus tarptautinius profesionalus į savo organizaciją, mokymasis tampa prieinamas gerokai platesniam specialistų ratui, o įgytos žinios gali būti tiesiogiai pritaikomos vietos bendruomenių poreikiams.

Virginija Švedienė
Švietimo veiklų specialistė