Redenta – naivi, tačiau pastebinti tai, ko nemato kiti. Pažeidžiama, tačiau gebanti pasipriešinti. Ji gimė tą pačią dieną, kai buvo pagrobtas italų socialistų lyderis Mateotis. Miestelio žmonės jai, kaip paženklintai nelaimės, pranašavo greitą mirtį. Tačiau mergaitė išgyveno, o Mateotis buvo rastas negyvas. Tada šalyje ir prasidėjo tikrasis fašizmas.

Redentos vaikystės draugas Brunas, nepaisydamas jos fizinės negalios, pažadėjo ją vesti, bet nieko nepaaiškinęs pradingo. Redenta nenustoja jo laukusi. Net ištekinta už smurtaujančio fašistų vadeivos Stiklo nepaliauja pirmiausia rūpintis kitais.

Redentos likimas susipina su partizanės Iris likimu. Išsimokslinusi gražuolė dar visai jauna įsidarbina pas markizus antifašistus ir įsitraukia į pasipriešinimo kovą. Čia susipažįsta su legendiniu Diacu – išėjęs partizanauti, jis sykiu išsiveda ir ją…

Dvi labai skirtingos moterys, du prieštaringi likimai negailestingam istorijos sukūry. Tai dienos, kurios drasko širdis, nuplėšia nuo veidų kaukes ir parodo tikrąjį žmogų: paslaptį, kurią kiekvienas įmins savaip.