Šios monografijos tikslas yra išanalizuoti, kokios vertybinės nuostatos būdingos skirtingoms Lietuvos gyventojų kartoms, ir kaip jos keitėsi per tris dešimtmečius nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Vertybės šiame tyrime suprantamos kaip žmogaus elgesį kryptingai formuojančios, kultūriškai ir socialiai įsišaknijusios, iš kartos į kartą perduodamos, nuo konkretaus konteksto atribotos motyvacinės orientacijos, atspindinčios siekiamybės sampratą – tai, kas laikoma „geru”, „teisingu” ar „pageidautinu” tam tikroje visuomenėje. Tokiu būdu, vertybės formuoja žmogaus santykį su savimi, kitais ir visuomene, motyvuoja jo pasirinkimus bei elgesį.

Monografijoje „Pokyčių kartos Lietuvoje: vertybių kaitos perspektyva“ lyginamos šešių dabartinę Lietuvos visuomenę sudarančių kartų – Tarpukario kartos, Pirmosios sovietmečio kartos, Antrosios sovietmečio kartos, Paskutiniosios sovietmečio kartos. Pereinamosios kartos ir Pirmosios nepriklausomybės kartos – vertybinės nuostatos ir jų dinamika, atliekama jų panašumų ir skirtumų analizė. Mūsų tirtų Lietuvos visuomenės kartų gimimo metų skirtumas yra 82 metai (nuo 1918 iki 2000 m.). Šešioms analizuojamoms kartoms teko augti ir savarankišką suaugusio žmogaus gyvenimą pradėti labai skirtingomis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis.