Ar esate girdėję, kaip vandenynuose tarpusavyje bendrauja, dainuoja banginiai? O kaip, pridėjus žmogaus balsą, gimsta išskirtinis garso takelis? Dabar visa tai išgirsti galima Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, kur atidaryta Danijos menininkų kompanijos „Between Music“ kūrybos paroda „Paslėptų garsų kelionė“. Ekspoziciją pristatė „Between Music“ meno vadovė, kompozitorė, dainininkė Laila Skovmand (Danija) ir Danijos scenos multiviolistas Robertas Karlssonas.
Paskui natūralų garsą
„Paslėptų garsų kelionė“ – tai garso meno paroda, tyrinėjanti žmogaus ryšį su vandeniu, kelianti aplinkosaugos klausimus. Ekspozicijos pagrindas – unikalūs povandeniniai aido įrašai. Kūrėjai trejus metus dalyvavo ekspedicijose po Farerų salų urvus, Grenlandijos fiordus bei Suomijos ežerus, kad pagautų ir išžvejotų dar niekada negirdėtus jūros garsovaizdžius.
Ekspoziciją bibliotekoje sudaro garso bei vaizdo instaliacija ir keturi dokumentiniai filmai. Šiaurės šalių menininkai pasineria į šiuos įrašus ir pateikia savo interpretaciją – svyruodami tarp filosofijos ir mokslo, mitų, etikos ir estetikos.
Kūrinyje „Paslėptų garsų kelionė“ – unikali dainavimo po vandeniu technika, paslaptingos ir nepaprastai paveikios banginių giesmės. Kompozicija grindžiama įrašais, kuriuose L. Skovmand užmezga dialogą su įrašytais šių vandens gyvūnų balsais.
„Poreikis pabandyti užfiksuoti povandeninius garsus kilo įgyvendinant kitą mūsų projektą – „AquaSonic“. Tai koncertai, per kuriuos vandens rezervuaruose specialiais instrumentais muziką atlieka 5 panirę muzikantai. Vėliau atsirado poreikis įrašyti albumą, tačiau norėjome, kad garsas būtų iš natūralaus vandens šaltinio – jūros, vandenyno ar pan. Norėjome tikro, realiai egzistuojančio garso. Taip prasidėjo mūsų ekspedicijos ir unikalios patirtys, po kurių įsitikinau – gamta yra didinga, o mums, žmonėms, reikėtų mažiau susireikšminti“, – šypsosi L. Skovmand.
„Šis mūsų projektas – tai paralelė tarp mokslo ir meno, nes norint sukurti muziką teko įveikti daug technologinių iššūkių“, – teigia R. Karlssonas.
Stipresnio ryšio su vandeniu
L. Skovmand pasakojo, kad visa komanda sužinojo daug naujų dalykų.
„Nustebino, kaip greit ir toli garsas sklinda po vandeniu. Skaičiuojame, kad po vandeniu jis net 4 kartus greitesnis nei ore. Tai turi didžiulės įtakos vandens gyvūnams. Tarkim, taip banginiai susibendrauja, susidainuoja 2000 km atstumu. Tiesa, viskas keičiasi. Tarkim, Danija stato vėjo malūnus. Atsinaujinančios energetikos šaltiniai yra puiku, tačiau po vandeniu jie sukelia triukšmą, dėl kurio kenčia vandens gyvūnai. Todėl esu įsitikinusi – valstybės, mokslas, menas ir verslas turi dirbti išvien, kad tokios problemos būtų sprendžiamos“, – teigia moteris.
Koks didžiausias autorių noras ir palinkėjimas parodos žiūrovams?
„Norėtųsi, kad žmonės labiau domėtųsi vandeniu, su juo jaustų stipresnį ryšį. Mat nors vanduo yra dažniausiai naudojamas elementas mūsų kasdieniame gyvenime, apie jį žinome dar tikrai nedaug. Kita vertus, norėtųsi, kad, pavyzdžiui, maudydamiesi prisimintume – 70 proc. mūsų kūno sudaro vanduo. Todėl tik maža dalis skiria vandenį mumyse nuo vandens išorėje. Nenutrūkstantis apytakos ratas. Tai, ką darome išorės vandeniui, kartu darome ir sau“, – sako L. Skovmand.
Paroda bibliotekos Pažinimo erdvėje (III a.) veiks iki rugsėjo 30 dienos. Garso įrašai Panevėžio miesto gimtadienio savaitgalį bibliotekoje skambės darbo valandomis.
Nuo kitos savaitės – pirmadieniais–penktadieniais nuo 13 iki 19 val., šeštadieniais nuo 9 iki 16 val. Norintieji klausytis kitu laiku kviečiami kreiptis į bibliotekos registraciją.
Paroda – projekto „Ekogarsinė biblioteka“ dalis. Finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio miesto savivaldybė, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
Asta Sarapienė
Viešųjų ryšių specialistė
