Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje prasidėjo nemokamų susitikimų ciklas „Miškas gyvai: pažinti, išgirsti, patirti“. Pirmojoje jo dalyje „Pažinti“ panevėžiečiai kartu su Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovu Rimantu Misevičiumi ir lektoriumi Remigijumi Jėčiumi leidosi į artimesnę pažintį su Lietuvos miško gyvūnais ir žmogaus vaidmeniu gamtoje.
Ciklo sumanymas – neapsiriboti pokalbiu salėje. Po pirmojo susitikimo jau ruošiamasi antrajai patirčiai: ankstyvą rugsėjo 16-osios rytą dalyviai vyks į mišką klausytis tauriųjų elnių baubimo. Susidomėjimas išvyka pasirodė toks didelis, kad biblioteka kartu su Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugija bei pramogų erdve „Mancave Panevėžys“ rado galimybę užsakyti didesnį autobusą. Šią naujieną susitikimo dalyviai palydėjo plojimais. Dabar į išvyką tilps visi užsiregistravusieji, o norintiems prisijungti dar yra laisvų vietų.
Kiek miško iš tiesų pažįstame?
Iniciatyvos „Vaikai gamtoje“ lektorius R. Jėčius kvietė pažvelgti į mišką ne vien kaip į pasivaikščiojimų, grybavimo ar poilsio vietą. Susitikime kalbėta apie gyvūnų elgseną, garsus, pėdsakus ir sezoniškumą, medžiotojų vaidmenį gamtoje bei visuomenėje, jų dalyvavimą formuojant medžioklės politiką – veiklą, apie kurią žmonės dažnai nežino ar jos nepastebi.
Lektorius pristatė iš Danijos parsivežtą iniciatyvos „Vaikai gamtoje“ idėją. Panevėžio krašte ji įgyvendinama jau trečius metus: draugijos nariai vyksta į mokyklas, rengia edukacijas ir nemokamas pažintines išvykas.
Bibliotekai svarbu, kad galimybė geriau pažinti gamtą būtų prieinama ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Miškas, gyvūnai, žmogaus poveikis aplinkai, medžioklės ir žvejybos kultūra – temos, kurias galima pažinti ne tik skaitant, bet ir klausiant, kalbantis su praktinės patirties turinčiais žmonėmis ir galiausiai – patiriant pačiam.
Medžioklė – o kas dar?
Pokalbis natūraliai vedė prie klausimo, ką reiškia žmogaus atsakomybė gamtoje. Medžiotojų ir žvejų bendruomenės veikla apima ne tik medžioklę. Draugijų nariai dalyvauja gyvūnų apskaitose, renka stebėjimų duomenis, bendradarbiauja su mokslininkais ir specialistais sprendžiant gyvūnų ligų bei populiacijų valdymo klausimus.
„Esu vieno iš medžiotojų būrelio pirmininkas. Būna, naktį miegu, paskambina, kad autoįvykyje krito žvėris. Reiškia, naktį keliuosi, važiuoju, surenku ir sutvarkau gyvūną, nes tai privalu tos teritorijos, kurioje įvyko autoįvykis, medžiotojų būreliui. Tai neatlygintina, viena iš daugybės medžiotojų pareigų“, – pasakoja R. Jėčius.
Susitikimo dalyviai išgirdo ir tai, kad ne tik valstybė, bet ir medžiotojai ūkininkams atlygina kai kurių žvėrių padarytus nuostolius.
Pasak svečių, Lietuvoje šiuo metu yra apie 30 tūkst. medžiotojų, iš kurių apie 10 proc. – moterys. Bendruomenė puoselėja tradicijas ir kultūrą, dalyvauja medžių sodinimo akcijose, jaunus medelius tepa repelentais, įsitraukia į kraujo donorystę ir rengia akcijas „Medžiotojai dalinasi“. Tai tik dalis ne visada matomos savanoriškos ar medžiotojams valstybės priskirtos veiklos.
Meškos grįžo. O pasiutligė traukiasi
Svečiai pasidalijo meškų stebėjimo žemėlapiu – www.meskuzemelapis.lt. Pasak jų, meškų stebėjimų Lietuvoje daugėja, fiksuojamos ir patelės su jaunikliais. R. Misevičius atkreipė dėmesį į vieną formuluotę: meškos Lietuvoje gyveno ir anksčiau, tad dabar jos grįžta, o ne atsiranda.
Kalbant apie gyvūnus neišvengta ir ligų kontrolės temos. R. Misevičius pabrėžė, kad apie pasiutligę šiandien beveik nebegirdime, o prie jos kontrolės prisidėjo ir medžiotojai, miškuose platinę jaukus su vakcinomis. Pasak jo, pastaraisiais metais pasitaiko tik pavienių pasiutligės atvejų, o masinių židinių nebefiksuojama. Aptarti ir afrikinio kiaulių maro keliami iššūkiai ūkininkams bei visuomenei, gyvūnų stebėjimo svarba.
„Gamtoje, kaip ir gyvenime, turi būti sveikas balansas“, – pokalbį apie žmogaus vaidmenį gamtoje apibendrino R. Misevičius.
Ką keičia pažinimas?
Svečiai minėjo ir visuomenės nuomonės tyrimus. Danijoje, kurios pavyzdžiu sekta kuriant iniciatyvą „Vaikai gamtoje“, medžiotojus teigiamai vertina daugiau nei 90 proc. respondentų, Lietuvoje – daugiau nei 60 proc.
Tačiau skaičiai – tik viena pokalbio dalis. Svečiai ne kartą grįžo prie visuomenės švietimo, atviro pokalbio ir argumentų svarbos. R. Misevičius pasidalijo ambicija, kad išsami gamtos pažinimo pamoka būtų įtraukta į formaliojo švietimo programas vaikams. „Vaikams rodai briedę, o jie sako – arklys. Arba kad miške gyvena „pokemonai“. Jaunimas visai nebepažįsta gyvūnų“, – papildė R. Jėčius.
Galimybė klausti, išgirsti ir pažinti iš arčiau, pasak svečių, svarbi bet kuriame amžiuje – ji leidžia nuomonę grįsti ne vien išankstiniais įsitikinimais.
„Žinojimas ir pažinimas keičia. Džiugu, kad drauge galime prisidėti prie bibliotekos misijos – skatinti mokymąsi visą gyvenimą“, – prideda iniciatyvos koordinatorė bibliotekoje Eglė Vaitkevičiūtė.
Partnerystė, atliepianti poreikį
„Miškas gyvai: pažinti, išgirsti, patirti“ atsirado susijungus bibliotekos, medžiotojų ir žvejų bendruomenės bei verslo atstovų iniciatyvai, žinioms ir galimybėms. Kiekvienas prisidėjo tuo, ką gali pasiūlyti, o bendra idėja virto nemokamų edukacinių susitikimų ciklu panevėžiečiams.
Tai yra bibliotekos vykdomos kampanijos „PrisiDĖK“ esmė – turimais ištekliais prisidėti prie to, ko žmonėms iš tiesų reikia. Kas dvejus metus bibliotekoje atliekamas visuomenės nuomonės tyrimas parodė suaugusiesiems skirtų edukacijų poreikį. Ieškant, ką įdomaus būtų galima pasiūlyti, kilo mintis gamtą pažinti per skirtingas, viena kitą papildančias patirtis. O registracija į susitikimus padėjo išgryninti ir konkretesnį poreikį – dalyvių buvo klausiama, kokios temos juos domintų ateityje.
„Ne vienas dalyvis nurodė norintis daugiau edukacijų apie gyvūnus, gamtą ir gamtosaugą, tad tikiu, kad ši iniciatyva – ne paskutinė. Džiugu, kaip organiškai pirminė idėja įgavo pavidalą ir išaugo, sujungdama, rodos, skirtingas organizacijas“, – sako bibliotekos projektų valdymo specialistė Eglė Vaitkevičiūtė.
„Išgirsti“ – jau prieš aušrą
Susitikime pristatyti ir artimiausi nemokami, visuomenei atviri renginiai.
Rugsėjo 12 d., Panevėžio miesto gimtadienio metu, prie Panevėžio kultūros centro vyks Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos iniciatyva „Medžiotojai dalinasi“ – bus verdama ir nemokamai dalijama sriuba, gaminamas maistas, vyks įvairios veiklos.
Rugsėjo 16 d. 5 val. laukia antroji ciklo dalis „IŠGIRSTI“ – išvyka į mišką klausytis tauriųjų elnių baubimo. Dar prieš aušrą dalyviai autobusu vyks į mišką, kur vieną įspūdingiausių rudeninės elnių rujos reiškinių galės išgirsti gyvai. Būtina registracija.
Rugsėjo 30 d. 18 val. ciklą užbaigs susitikime „PATIRTI“, pramogų erdvėje „Mancave Panevėžys“. Čia dalyviai galės pasidalyti įspūdžiais, pratęsti pokalbį ir susitikti neformaliai pramogai. Būtina registracija.
Šv. Huberto minėjimo šventė „Medžiotojų diena“ vyks spalio 10 d. Raudonės pilyje. R. Misevičiaus teigimu, tai didelis, visuomenei atviras renginys. Įdomus faktas: pernai jame išdalinta 5 000 litrų sriubos. Kviečiami visi.
Į likusius ciklo „Miškas gyvai“ susitikimus registruokitės nuorodoje žemiau arba bibliotekos Registracijoje.
Visą mėnesį bibliotekoje veiks ir bibliotekininkų atrinkta leidinių paroda „Miškas gyvai“. Kviečiame užsukti, skaityti ir pažinti gamtą savo tempu.
Eglė Vaitkevičiūtė
Iniciatyvos koordinatorė
