Pietų Korėjos Busano mieste vykęs 90-asis Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) pasaulinis bibliotekų ir informacijos kongresas (WLIC 2026) subūrė bibliotekų, informacijos ir kultūros profesionalus iš viso pasaulio. Viename svarbiausių tarptautinių bibliotekininkystės renginių šių metų diskusijas vienijo tema „Libraries Powering Transformation“ („Bibliotekos, įgalinančios transformaciją“).
Kongresas – didžiausias ir svarbiausias pasaulinio bibliotekų sektoriaus profesinis forumas, kasmet suburiantis tūkstančius bibliotekininkų, tyrėjų, politikos formuotojų, technologijų kūrėjų ir kitų informacijos srities ekspertų iš daugiau nei 100 šalių. 2026-ieji kongresui buvo ypatingi – vyko 90-asis, o IFLA bendruomenė pradėjo žvelgti į artėjantį organizacijos 100-metį. Šiemet dalyvavo 3191 delegatas iš 111 šalių. Programą sudarė 205 sesijos ir susitikimai, pranešimai ir praktiniai susitikimai, palydoviniai renginiai ir bibliotekų vizitai, 305 pranešėjai, 50 parodos dalyvių.
Galimybę dalyvauti kongrese Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorei Gretai Kėvelaitienei suteikė Lietuvos bibliotekininkų draugija.
„Būkime drąsūs“ („Be Bold“) – šis IFLA prezidentės Leslie Weir kvietimas nuskambėjo kaip raginimas visai bibliotekų bendruomenei. Drąsūs ne todėl, kad žinome visus atsakymus, bet todėl, kad negalime sau leisti pasyviai laukti, kol pokyčiai mus pasivys. „Negalime vien tik tikėtis geriausio – turime sutelkti jėgas, kad geriausia iš tiesų įvyktų“, – teigė L. Weir.
Kongreso šeimininke tapusi Pietų Korėja – viena technologiškai pažangiausių pasaulio valstybių – buvo simboliškai tinkama vieta kalbėti apie bibliotekų ateitį. Tačiau pagrindinė renginio žinutė nebuvo vien apie technologijas. Priešingai – akcentuota, kad sparčių technologinių, socialinių ir geopolitinių pokyčių laikotarpiu bibliotekos turi dar aiškiau apibrėžti savo vaidmenį visuomenėje.
Pokyčiai buvo nagrinėjami trimis pagrindinėmis kryptimis: visuomenių, gyvensenos ir informacinės aplinkos transformacija.
Daug dėmesio skirta bibliotekų atsakomybei, kad technologiniai ir socialiniai pokyčiai nepadidintų visuomenės atskirties. Skaitmeninė transformacija gali atverti naujas galimybes, tačiau kartu ji kelia ir naujų iššūkių: kaip užtikrinti vienodas galimybes naudotis informacija? Kaip padėti žmonėms, kuriems technologinė pažanga tampa kliūtimi, o ne galimybe? Kaip išlaikyti žmogiškąjį ryšį vis labiau skaitmenizuotame pasaulyje? Čia bibliotekos išlieka viena svarbiausių viešųjų infrastruktūrų, užtikrinančių nemokamą prieigą prie informacijos, žinių ir technologijų.
Viena aktualiausių kongreso temų buvo dirbtinis intelektas ir jo poveikis. Dirbtinio intelekto technologijos iš esmės keičia tai, kaip kuriame, randame ir vertiname informaciją. Informacijos gausa nebėra pagrindinė problema – vis svarbesnis tampa gebėjimas atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios, suprasti, kaip veikia algoritmai, kritiškai vertinti technologijų pateikiamus atsakymus. Todėl bibliotekų vaidmuo informacinio raštingumo srityje tampa dar svarbesnis.
Diskusijose akcentuota, kad bibliotekos negali apsiriboti vien technologijų diegimu. Ne mažiau svarbu padėti visuomenei suprasti technologijų veikimo principus ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui. Dirbtinio intelekto amžiuje bibliotekininkas tampa ne tik informacijos tarpininku, bet ir žmogumi, padedančiu orientuotis sudėtingoje informacinėje aplinkoje. Kongrese buvo kalbama apie dirbtinio intelekto taikymą bibliotekų veikloje, mokslinių tyrimų ir akademinio sąžiningumo iššūkius, informacijos patikimumą bei naujus informacinio raštingumo modelius. Tačiau kartu skambėjo ir svarbus perspėjimas: technologijos neturi tapti savitikslės. Klausimas nėra vien tai, ką dirbtinis intelektas gali padaryti bibliotekose. Dar svarbiau – ką bibliotekos turėtų padaryti, kad visuomenė išmoktų gyventi ir veikti pasaulyje, kuriame dirbtinis intelektas tampa kasdienybės dalimi. Tokia kasdieniška kaip nemokama sveikatos sistema prieinama visiems ir savaime suprantama. Nuskambėjo frazė: „AI is next everyday utility“ („Dirbtinis intelektas – tai kitas kasdienio gyvenimo įrankis“).
Informacijos perteklius, dezinformacija, visuomenės susiskaldymas ir mažėjantis pasitikėjimas institucijomis – tai iššūkiai, kurie šiandien aktualūs daugeliui pasaulio šalių. Šiame kontekste WLIC 2026 ypatingą reikšmę įgijo bibliotekų, kaip pasitikėjimo infrastruktūros, samprata. Biblioteka yra viena iš nedaugelio viešųjų erdvių, kur žmogus gali laisvai ir nemokamai gauti informaciją, mokytis, tyrinėti, diskutuoti ir būti bendruomenės dalimi. Bibliotekos neutralumas nereiškia abejingumo – jis reiškia įsipareigojimą užtikrinti laisvą prieigą prie įvairių idėjų, saugoti intelektinę laisvę ir sudaryti galimybes žmonėms patiems formuoti informuotą nuomonę. Todėl kongrese daug dėmesio buvo skiriama intelektinės laisvės, demokratinių vertybių, atviros prieigos ir žmogaus teisės į informaciją klausimams.
Kongreso programoje reikšmingą vietą užėmė ir klimato kaitos bei tvarumo klausimai. Bibliotekos visame pasaulyje vis aktyviau įsitraukia į žaliosios transformacijos procesus – nuo tvarių pastatų ir atsakingo vartojimo iki bendruomenių švietimo. Kongreso diskusijose tvarumas buvo suprantamas plačiau nei vien aplinkosauga. Tvari biblioteka – tai ir organizacija, gebanti prisitaikyti prie visuomenės pokyčių, rūpintis savo darbuotojų gerove, kurti ilgalaikes partnerystes ir atsakingai naudoti išteklius. Kongrese buvo apdovanota metų žalioji biblioteka. Ja tapo Rami biblioteka (Stambulas).
Ir galbūt svarbiausia viso kongreso žinutė yra labai paprasta: ateities bibliotekos nebus sukurtos vien technologijomis. Jas kurs žmonės – bibliotekininkai, bendruomenės ir partneriai, kurie turės drąsos ne laukti ateities, o ją kurti.
