„Iš esmės mūsų kūnas yra gailestingos prigimties – pabaigoje šiek tiek amnezijos vietoj anestezijos. Mus apleidžianti atmintis prieš pabaigą leidžia mums pažaisti amžinuose vaikystės laukuose. Kelios išmaldautos, na, gerai, dar penkios minutės, kaip kitados žaidžiant kieme. Kol būsim pakviesti į paskutinę kelionę“.
Vienas garsiausių bulgarų rašytojų mus pakviečia į kelionę, kuri liejasi ne tiese, o sukasi vijomis, pamąstymais, įžvalgomis. Pirmyn ir atgal. Aukštyn ir žemyn. Įvairiais kampais narstydamas mūsų atmintį ir nostalgiją praeičiai. Gydomąją reikšmę, o kartais žalingą jausmą, dėl kurio nebematome dabarties ir netrokštame (arba vėlgi nematome) ateities. Diagnozę, būdingą ne tik žmogui, bet ir valstybėms. Pagaliau kas nutiktų, jei šalys galėtų referendumu pasitvirtinti, kokiu laiku nuo šiol gyventi? Bent jau kokiame XX a. dešimtmetyje? Beje, jo spėjimu, mes, lietuviai, rinktumės grįžimą į 1989-uosius – su latviais ir estais.
Kelionė, virstanti praeitimi, o galiausiai užmarštimi – jhfjdjhhjhjhfh.
…Mėgstantis laiku keliauti Gaustinas amnezijos ištiktiems žmonėms pagelbėja įsteigdamas laiko slėptuves – tam tikrojo dešimtmečio stiliaus ir detalių kambarius, sergantiesiems sužadinančius prisiminimus. Klinikos paplinta, geresnių laikų iliuzija susižavi ir Europos Sąjungos valstybės…
Romanas, 2023 m. apdovanotas Tarptautine Bookerio premija.
Knygą kviečiame užsisakyti mūsų bibliotekoje arba internetu www.ibiblioteka.lt.
Asta Sarapienė
Komunikacijos specialistė
