Kas yra likimo apdovanotas vaikas? Vieniems tai matematikos genijus, kitiems – tylioji klasės stebėtoja, kuri, net žinodama atsakymą, bijo jį ištarti garsiai, tretiems – penkiolikmetis maištininkas, retai pasirodantis mokykloje. O gal tai uolus pirmūnas, kruopščiai ruošiantis pamokas, viską išmokstantis atmintinai?

Juk kartais ir mums žybteli pavydo kibirkštėlė: „Kaip pasisekė tiems tėvams – jie augina genijų…“

Bet ar tikrai auksas ir pelenuose žiba? Ar tikrai teisinga manyti, kad jie yra ypatingi, taigi ir taip ras savo kelią? Tiesa tokia: auginti gabų vaiką – ne tiek dovana, kiek iššūkis. 

Gabumai negarantuoja nei laimės, nei sėkmės. Gabiems vaikams nerezervuojamos darbo vietų NASA ar Silicio slėnyje. Kad pasiektų tikslų, jiems teks daug dirbti. Teks dirbti ir mums.

Nes mes nesuprantame jų, o jie nesupranta savęs. 

Dėl to reikia juos surasti, atpažinti, padėti jiems augti ir tobulėti arba… bent jau netrukdyti ir augti patiems.