Kovo 4-osios rytą Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje skambėjo moteriški balsai, aidėjo juokas ir dalijamasis nekantriais lūkesčiais. Viso šio šurmulio priežastis – čia vykusi edukacija „Ryšėk eleganciją“, kuri subūrė 18 rankdarbių mylėtojų, kad kartu atrastų, kaip iš kaklaraiščio galima sukurti naują išskirtinį aksesuarą.
Dirbtuves vedė Panevėžio Trečiojo mažiaus universiteto menų fakulteto kuratorė Rita Pečiulienė, kuri dalijosi komponavimo bei kūrybinio pritaikymo būdais. Jos padrąsinantys žodžiai ir profesionalūs patarimai leido kiekvienai dalyvei atsipalaiduoti ir drąsiai eksperimentuoti. Lektorė atsivežė savo darbų pavyzdžių ir surengė improvizuotą parodą, kuri iškart įkvėpė imtis darbo.
Pagrindinės priemonės buvo paprastos ir visiems prieinamos: žirklės, adata, siūlas, sagė, kaklaraištis ir spaudė. Atmosfera buvo kupina įkvėpimo, kūrybinės laisvės ir idėjų mainų – čia nebuvo klaidų, tik ieškojimai ir atradimai. Kūrybos procesą lydėjo istorijos iš Trečiojo amžiaus universiteto gyvenimo, anekdotinės situacijos, bendravimas ir juokas.
Jau dešimtmetį universitete dėstanti dizainą, papuošalų ir interjero kūrimą, R. Pečiulienė pasakojo, jog pagal profesiją ji – matematikė. Lektorė pabrėžė ir šios edukacijos naudą smulkiajai motorikai. Kirpimas, lankstymas, siuvimas, audinio formavimas lavina rankų miklumą, koordinaciją, koncentraciją. Tokios veiklos ypač naudingos ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems – jos ramina, mažina stresą ir stiprina pasitikėjimą savimi.
Dalyvės, padedamos lektorės, mokėsi, kaip tinkamai pasirinkti kaklaraiščio ilgį, kurią dalį kirpti, kaip tvarkingai užsiūti ir kt. R. Pečiulienė pristatė skirtingus rišimo, lankstymo bei komponavimo būdus, parodė, kaip tas pats audinys gali įgauti vis kitą formą bei charakterį – nuo subtilios elegancijos iki drąsaus, modernaus akcento.
Kiekvienos atsineštas senas kaklaraištis, žingsnis po žingsnio, ėmė keistis. Audinių raštai, spalvos ir faktūros atgimė naujomis formomis. Kruopščiose rankose jie įgavo kitą, stilingą pavidalą ir virto elegantiškais, išskirtiniais aksesuarais.
Šios dirbtuvės tapo ne tik kūrybine pramoga, bet ir tvaraus gyvenimo pamoka, kur tvarumas buvo ne teorija, o praktika: antrinis medžiagų panaudojimas, minimalios priemonės, kūryba iš to, ką jau turime. Senas, galbūt nebenaudojamas kaklaraištis nebuvo išmestas, o atgimė naujam gyvenimui ir dalyvių rankose virto unikaliu papuošalu, spinduliuojančiu ne tik eleganciją, bet ir pagarbą aplinkai. Užsiėmimas tapo priminimu, kad grožį ir stilių galima kurti atsakingai ir sąmoningai – suteikiant antrą šansą daiktams, o kūrybiškumas – geriausias būdas mažinti vartojimą.
Parengė Indrė Rapkevičienė, Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji bibliotekos vyresn. metodininkė komunikacijai ir projektų valdymui
