Lietuvos kultūros taryba pradeda ciklą – „Kuriančios savivaldybės“, kurio tikslas analitiškai pristatyti visas 60 Lietuvos savivaldybių ir kokia kultūros situacija yra jose. Neretai sulaukiame diskusijų apie prarają tarp didžiųjų miestų ir regionų, bet ar tikrai kultūrinis gyvenimas regionuose yra vangus, o kultūriniai renginiai vyksta tik Vilniuje? Ar tikrai visi didieji miestai išsiskiria aukšta kultūrine pasiūla ir lenkia regionines savivaldybes? Visa tai bus atsakoma per kiekvienos savivaldybės prizmę.
Zarasai – tai trečioje savivaldybių kultūros indekso* reitingo pozicijoje atsidūrusi savivaldybė, kuri atpažįstama ne tik per turtingą gamtinį kultūros paveldą – išlikusius piliakalnius ar dvarvietes (Zarasuose suskaičiuojama daugiau nei 80 kultūros paveldo paminklų), ar ežerų gausą, bet ir per augantį dėmesį šiuolaikiniam kultūros vyksmui. 2025 m. duomenimis, Zarasų savivaldybėje gyveno 14 032 gyventojai – vos 0,5 proc. visų Lietuvos gyventojų. Būdama 8-a mažiausia savivaldybė pagal gyventojų skaičių, 2021 ir 2022 m. savivaldybių kultūros indekse Zarasų savivaldybė nusileido tik Neringai ir Vilniui.
Kas formuoja kultūros pasiūlą Zarasuose?
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos kultūros tarybos finansavimą yra gavusi 21 Zarasuose įsikūrusi kultūros organizacija, o per vienus metus paprastai aktyviau kultūrines veiklas įgyvendina 4-7 kultūros organizacijos. Taip pat Zarasuose suskaičiuojamos net 8 nevyriausybinio sektoriaus kultūrinės organizacijos. Visgi kultūrinių veiklų nuoseklus pagrindas formuojamas Zarasų kultūros centro, viešosios bibliotekos ir Dusetų dailės galerijos. Paprastai dominuoja nedidelio masto renginiai.
„Lietuvos kultūros taryba Zarasų kultūros organizacijoms skiria apie 70 000 Eur per metus. Papildomai prisideda ir Zarasų miesto savivaldybė. Prie tarybos finansuotų projektų 2025 m. Zarasų savivaldybė prisidėjo skirdama kiek daugiau nei 20 000 Eur. O bendrai Zarasų savivaldybė, lyginant su kitomis, išsiskiria kaip pakankamai didelę biudžeto dalį skirianti kultūrai – Zarasų savivaldybė skiria apie 8 proc. savo biudžeto. Palyginimui, šalies vidurkis svyruoja apie 6 proc., o didieji miestai, kaip Vilnius, skiria apie 2 proc.“, – sako Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė, kultūros politikos tyrėja, atliekanti savivaldybių kultūros indekso tyrimus, dr. Kristina Mažeikaitė.
Pagal savivaldybės biudžeto išlaidas kultūros paslaugoms Zarasų savivaldybė lyderiauja ir savo apskrityje.
Kokios kultūrinės veiklos vyksta Zarasuose?
Vienas iš pagrindinių kultūros politikos tikslų – įvairios, apimančios skirtingas meno formas ir raiškos priemones, kultūros prieinamumas. Zarasuose veikia galerijos, iš kurių ryškiausia Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija, muziejai, Antazavės dvaro rezidencija, galima išgirsti klasikinės ir šiuolaikinės muzikos koncertų, dalyvauti kūrybiškumo stovyklose. Vertinant kultūrinių raiškų pasiūlą, stokojama šiuolaikinio scenos meno pastatymų.
Visgi Zarasuose veikiančios kultūros organizacijos neapsiriboja vien savo tiesiogine veikla ir ieško būdų, kaip pritraukti auditorijas. Pavyzdžiui, Zarasų viešosios bibliotekos vadovė Jolanta Lementauskienė nurodo, kad biblioteka lankytojus siekia pritraukti per platų kultūrinių veiklų spektrą.
„Siūlome ne tik naujausias knygas, susitikimus su knygų autoriais ir skaitymo edukacijas, bet ir rengiame literatūros bei profesionalaus meno parodų pristatymus. Įdomiam laisvalaikiui skirta žaisloteka, šeimų stalo žaidimai, virtualūs literatūriniai turai, kelionės po gražiausias miesto lankytinas vietas, judesio žaidimai apie gamtą, istoriją ir dar daug kitų veiklų. Taip pat veikia skaitytojų, fotografų, literatų ir teatro klubai, prie kurių prisijungti gali kiekvienas“, – bibliotekos siūlomas veiklas vardija bibliotekos vadovė.
Atitinkamai tai lėmė, kad lankytojų skaičius per pastaruosius metus išaugo per 30 proc. Aktyvus gyventojų įsitraukimas į bibliotekų veiklas patvirtinamas ir statistiniais duomenimis – bent kas trečias Zarasų gyventojas yra bibliotekos vartotojas. Pagal šią statistiką Zarasus lenkia tik Birštono, Kalvarijų, Neringos ir Rokiškio rajono savivaldybės.
Kiek yra kūrėjų?
Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas pažymi, kad kultūrinis gyvenimas Zarasų krašte yra aktyvus, o menininkų skaičius netgi auga.
„Turime daug kūrėjų. Paradoksas yra tai, kad gyventojų mažėja, o menininkų daugėja. Dar prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų Dusetose pradėtas sustiprintas dailės mokymas, taip pat turime meno mokyklą, muzikos mokyklos skyrių. Situacija Zarasų rajone meno kūrėjams palanki – yra ir patalpų, ir įdirbio. Vyksta parodos, koncertai. Vasarą dailės galerija sulaukia arti 1000 lankytojų“, – kalba A. Stauskas.
Nors menininkų suskaičiuojama daugiau, t. y. – 28**, aktyviau ir nuosekliau kūrybinę veiklą plėtoja apie 10 profesionalaus meno kūrėjų. Gilias kultūrines tradicijas Zarasuose turi vaizduojamojo meno kūrėjai, šį kraštą garsinantys ne tik savo darbais, bet ir pritraukiantys į jį kitų kultūros meno sričių atstovus bei lankytojus iš Lietuvos ir užsienio.
Taip pat Zarasuose aktyviai veikia meno mėgėjų kolektyvai. Net trys kolektyvai tenka tūkstančiui gyventojų. Daugiau santykinai meno mėgėjų kolektyvų turi tik Panevėžio, Kelmės, Birštono, Lazdijų ir Pakruojo rajonų savivaldybės.
Gyventojų įtrauktis į kultūrą
Ar gyventojai patenkinti kultūros pasiūla, galime atsakyti remdamiesi gyventojų dalyvavimo kultūroje tyrimo duomenimis***. Zarasai priklauso Utenos apskričiai, kurioje bendrai 67 proc. gyventojų teigiamai vertina kultūros paslaugų prieinamumą. Kita vertus, net 1 iš 3 gyventojų nėra patenkintas kultūros paslaugų prieinamumu. Utenos apskritis taip pat išsiskiria kaip pakankamai uždara. Tik 15 proc. gyventojų sutinka, kad visuomenei naudinga, kai ji sudaryta iš skirtingoms kultūroms priklausančių žmonių. Todėl ateityje reikėtų daugiau dėmesio skirti bendruomenių telkimui per kultūrines veiklas.
Ateities perspektyvos
2028-aisiais Zarasai po 20 metų pertraukos vėl taps Lietuvos kultūros sostine. Todėl galime tikėtis, kad kultūrinis potencialas tik stiprės. O atnaujintame savivaldybių kultūros indekse, tikėtina, Zarasai išliks lyderiaujančiose pozicijose. Kultūra čia veikia ir kaip papildomas instrumentas, pritraukiantis turistus ir kuriantis kurorto statuso siekiančios savivaldybės identitetą.
* K. Mažeikaitė. Savivaldybių kultūros indeksas. 2022
** R. Kregždaitė, K. Mažeikaitė, K. Šulskutė. Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimas. 2025
*** UAB „KOG institutas“, UAB „Norstat LT“. Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis 2023
Lietuvos kultūros tarnybos informacija
Eriko Černovo nuotr.
