Skaitmeninė erdvė, internetas, elektroninės paslaugos šiandien niekam nėra naujovė ar negirdėtas reiškinys. Tai mūsų kasdienybė. Kasdienybė, kurioje viskas vyksta taip greitai ir įprastai, kad dažnai prarandame budrumą. Atlikdami vieną ar kitą veiksmą internetinėje erdvėje nebesusimąstome, ar tai saugu, o vadovaujamės įpročiais. Būtent šiais įpročiais puikiai naudojasi sukčiai. Jie manipuliuoja ir geba išnaudoti mūsų skubėjimą bei pasitikėjimą. Pasinaudoja akimirkomis, kai nebekeliame papildomų klausimų ir apie grėsmes net negalvojame. Apie dirbtinio intelekto pagalbą sukčiaujant dažnai nė nesusimąstome.
Dusetų K. Būgos bibliotekoje apsilankiusios Zarasų policijos bendruomenės pareigūnės Rosita Gurskaja ir Justina Ivanovskienė vaikams priminė apie pavojus jų kasdien naudojamose platformose, o suaugusiųjų dėmesį atkreipė į tai, kaip atpažinti melagingas žinutes ar elektroninius laiškus, kada nebetęsti telefoninio pokalbio ir kada kreiptis į pareigūnus. Paprasti, bet labai svarbūs patarimai dar kartą priminė, kad žinojimas – stipriausia apsaugos priemonė.
Pareigūnės Rosita ir Justina kalbėjo apie kasdienius, bet itin svarbius dalykus: koks turėtų būti saugus slaptažodis, kodėl jo nereikėtų kartoti skirtingose platformose ir ką daryti, jei draugė paviešino nuotrauką, kurioje esate be savo sutikimo. Buvo pabrėžta, kad net ir atrodytų „nekaltas“ turinio dalijimasis gali žeisti, o apie viešinimą be leidimo dažnai kalbėti nebereikia – tai asmens teisių pažeidimas. Taip pat aptarta, kas yra patyčios internete, kaip jos pasireiškia ir kodėl ne į kiekvieną nepažįstamųjų žinutę verta reaguoti draugiškai ar apskritai atsakyti. Kritinis mąstymas, budrumas, žinojimas ir empatija – tai įrankiai, padedantys ne tik apsaugoti save, bet ir saugoti vienas kitą skaitmeninėje erdvėje.
Atkreipkite dėmesį į dažniausiai sukčių taikomus metodus:
- Skubina ir spaudžia priimti sprendimą. Sukčiai dažnai gąsdina užblokuota sąskaita, prarandamais pinigais ar tariama nelaime. Jei raginama veikti nedelsiant, verta sustoti ir patikrinti informaciją.
- Prašo asmeninių ar finansinių duomenų. Bankai, policija ar kitos institucijos niekada neprašo slaptažodžių, PIN kodų, kortelės duomenų ar „Smart-ID“ patvirtinimų telefonu, el. paštu ar žinutėmis.
- Įtartinos nuorodos ir siuntėjai. Žinutės ar laiškai dažnai atrodo „beveik tikri“, bet el. pašto adresas, telefono numeris ar nuoroda turi klaidų, papildomų simbolių ar keistą domeną.
- Žinutės su klaidomis ar keista kalba. Gramatinės klaidos, nenatūralūs sakiniai, automatinio vertimo požymiai dažnai išduoda sukčiavimą.
- Pažadai apie lengvą naudą ar prizus. „Laimėjote“, „grąžinsime pinigus“, „investuokite ir greitai uždirbkite“ – jei skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai – netiesa.
- Apsimetimas autoritetais ar artimaisiais. Sukčiai gali prisistatyti policijos pareigūnais, banko darbuotojais ar net draugais, prašančiais skubios pagalbos. Visada verta perskambinti ar pasitikrinti kitu kanalu.
- Prašymai laikyti informaciją paslaptyje. Jei prašoma „niekam nesakyti“, „nesikreipti į banką“ ar „nepasitarti su artimaisiais“ – tai labai rimtas pavojaus signalas.
- Neprašytas kontaktas. Netikėtas skambutis, laiškas ar žinutė, ypač susijusi su pinigais ar duomenimis, visada turėtų kelti įtarimą.
Pareigūnių pateikta statistika liūdina. Per 2025 m. Zarasų rajone sukčiavimo atvejų skaičius ženkliai išaugo – užregistruota 18 sukčiavimo atvejų, kai 2024 m. buvo užregistruoti 7. Tai aiškus signalas, kad sukčiai nesnaudžia, o mūsų budrumo vis dar nepakanka. Norisi tikėti, kad tokios paskaitos, gyvas bendravimas ir žinios, perduodamos iš lūpų į lūpas, padės žmonėms tapti atidesniems ir išvengti finansinių bei emocinių nuostolių. Skaitmeninė erdvė gali būti saugi, jei joje veikiame ne vien iš įpročio, bet ir su sąmoningu atsargumu. Per 2026 metų sausį Zarasų rajone sukčiavimo atvejų neužregistruota – dalinkimės žiniomis ir neleiskime sukčiams laimėti. Jei abejojate – skambinkite pareigūnams!
Parengė Miglė Gaižiūtė, Dusetų K. Būgos bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė
