Romane autorė atskleidžia visa tai, ko nenorime matyti, kol nesusiduriame patys, pasakoja savita, autentiška, nepaprastai įtraukiančia maniera: kūrinys grindžiamas autobiografiniais faktais, bet svarbiau nei išdėstyti istorinius faktus yra perteikti pasaulėjautą, emocinį ryšį su aplinka ir artimaisiais, per tai suprasti, suręsti romano pasaulį. Istoriniai įvykiai (Josipo Brozo Tito mirtis, Sarajevo žiemos olimpinės žaidynės, Jugoslavijos griūtis, Slovėnijos nepriklausomybės paskelbimas) tėra fonas, romane rikiuojasi marga virtinė personažų, kurie sudaro pasakotojos pasaulį: tėvai, brolis Rokas, senelė Dada, tetos ir dėdės, pusbroliai ir pusseserės…

Pasakotojos gyvenimas skyla į dvi dalis – iki ir po motinos mirties; gyvenimas „iki“ – saulėta, nuostabi vaikystė, kai vasarą važiuojama prie jūros, iškylaujama, susiburiama kartu švęsti švenčių, „po“ – skaudžiai išgyvenama netektis, vienatvė, asmeninis susigrūmimas su rimta liga.