Šįsyk Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rubrikos „Mes” viešnia – Visapusiško lavinimo centro vadovė Eglė AUKŠTUOLĖ. Žmogus, kurį su biblioteka sieja ne vienas projektas ir iniciatyva. Ypač – bendri su dabar Aukštaičių gatvėje veikiančiu Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriumi.
Kas esate, ką veikiate, mėgstate?
Esu gimusi ir užaugusi Panevėžyje – mieste, kurį laikau ne tik savo gimtine, bet ir širdies namais. Kiekviena jo vieta, kiekvienas takelis primena kažką savita, o svarbiausia – čia gyvena mano šeima, draugai, čia bręsta ir mano idėjos.
Esu dviejų nuostabių vaikų mama, aktyvus žmogus, kuriam rutina – tikrai ne draugas😊 Vadovauju VšĮ Visapusiško lavinimo centrui – įstaigai, kuri gyvena dėl vaikų, šeimų, bendrystės. Su komanda kuriame prasmingas edukacijas, iniciatyvas, renginius – viską, kas prisideda prie kokybiško vaikų ir šeimų laisvalaikio.
Kalbant apie pomėgius, jų tikrai turiu! Vasaromis dažnai su šeima leidžiamės į dviračių žygius – tiek trumpesnius su vaikais, tiek ilgesnius dviese su vyru. Žiemą keičiame dviračius į slides, traukiame į mylimą slidinėjimo kurortą Italijoje.
Be aktyvios veiklos, labai mėgstu skaityti. Ir romanus, ir klasiką, ir saviugdos knygas. Turiu seniai kirbančią svajonę – įkurti vaikų knygų klubą. Tikiu, kad artėja tinkamas laikas.
Dar viena didelė meilė – sodininkystė. Turiu šiltnamį, kuriame auginu pomidorus, mėgstu prieskonines žoleles, aišku, ir gėles. Tai ne tik pomėgis, bet ir terapija. Po visų renginių, edukacijų ir miesto šurmulio man labai svarbu įsižeminti – tiesiogine prasme. Turiu mažą gamtos oazę šalia miško, kur net telefonas negaudo ryšio. Tylu, žalia ir gera. Būtent ten vėl susirenku energijos, minčių ir jėgų naujiems darbams.
Kuo užsiima jūsų vadovaujama įstaiga?
Visapusiško lavinimo centras – tai vieta, kur šeimos su vaikais atranda veiklas, patirtis ir ryšius. Čia ne tik mokomės, bet ir augame. Tai nėra tradicinė mokymų įstaiga – dirbame kūrybiškai, lanksčiai, o svarbiausia – žmogiškai. Organizuojame edukacijas, užsiėmimus, stovyklas, dirbtuves šeimoms.
Mums svarbu lavinti ne tik protą, bet ir emocinį, socialinį, kūrybinį vaikų ir tėvų pasaulį. Esame įsitikinę: ugdymas gali būti įdomus, įkvepiantis ir nuoširdus – būtent tai stengiamės daryti savo centre.
Kaip atsirado partnerystė su Bitės biblioteka?
Ši draugystė gimė labai organiškai – mus su Bitės biblioteka tiesiogiai suvedė… vaikai. Ir mano vaikai, ir daugelis šeimų, su kuriomis dirbame, biblioteką lankė nuo pat mažų dienų.
Biblioteka yra visai šalia mano namų, todėl natūraliai tapo ne tik kultūros, bet ir bendruomeniškumo vieta. O kai po renovacijos atgimė naujam gyvenimui – šiltesniam, jaukesniam, atviresniam, tapo tiesiog neįmanoma nepanorėti čia būti ir kurti kartu. Partnerystė su biblioteka tęsiasi jau ne vienus metus, o man atrodo – dar tik viskas įsibėgėja.
Kiek ši partnerystė svarbi jums ir jūsų įstaigai?
Žinote tą jausmą, kai šalia yra žmogus ar organizacija, kuri mąsto panašiai, nori veikti ne dėl varnelės, o iš širdies? Bendradarbiavimas su Bitės biblioteka yra būtent toks.
Ši partnerystė labai svarbi Visapusiško lavinimo centrui, nes esame apie tą patį. Apie šeimas, vaikų gerovę, kokybišką ir prasmingą laisvalaikį. Kartu galime sukurti daugiau, pasiekti plačiau, įkvėpti stipriau.
Biblioteka suteikia mums erdvę, platformą, o mes atnešame idėjų, veiklų ir bendrystės. Tai abipusis ryšys, kuris ne tik įkvepia, bet ir augina.
Kokius bendrus projektus, renginius vykdėte?
Esame kartu kūrę ne vieną gražų, šiltą projektą. Minėjome Meilės dieną, šeimų dieną, organizavome temines edukacijas – visos buvo orientuotos į šeimos ryšį, bendravimą, buvimą drauge.
Visa tai padeda šeimoms atrasti vieniems kitus iš naujo, skatina kurti atsiminimus, o vaikams – smagūs potyriai, kurie pasilieka ilgam. Man ypač gera, kad tokie projektai vyksta ne sausai, o gyvai – su šypsenomis, vaikų klegesiu ir tėvų įsitraukimu.
Ar partnerystę tęsite?
Be abejo! Idėjų turiu pilną galvą😊 Galvoju apie sezonines edukacijas, gal šeimų savaitgalius, svajoju apie mažą festivalį vaikams ir tėvams. Norime, kad biblioteka būtų gyvas traukos centras šeimoms – ne tik skaityti, bet ir kurti, veikti, būti, o Visapusiško lavinimo centras – to dalis.
Man apskritai labai svarbu, kad įstaigos, organizacijos mieste nebūtų užsidariusios savo kieme, o vienytųsi bendriems tikslams. Kai einame viena kryptimi – galime pasiekti daugiau.
Gintaro Lukoševičiaus nuotr.
Asta Sarapienė
Komunikacijos specialistė
