Priešais jus – pastatas Respublikos g. 14. Tai neoklasicistinis XX a. pradžios pastatas. Baigtas statyti apie 1920 m., projektuotas Panevėžio savitarpio kredito draugijai. Pastato plane nurodyta, kad projektavo inžinierius-architektas Augustinas Pšygodskis iš Rygos. Pastatas netaisyklingos stačiakampio formos, su skersine simetrijos ašimi, rizalitu – išsikišusia per visą pastato aukštį dalimi – ir pusapvale laiptine iš kiemo pusės. Pagrindiniame fasade pabrėžta įėjimo dalis, virš kurios 2-ame aukšte įrengta baliustrada – balkonas su kolonomis. Langai vitrininiai. Fasadai puošti karnizais, apvadais, saikinga lipdyba ir skulptūrinėmis detalėmis – vazomis. Visa tai rodo, kad pastatas iš pat pradžių buvo statomas kaip visuomeninės paskirties reprezentacinis.

Atsisukus į bibliotekos fasadą, kairėje pusėje matote pastatą Respublikos g. 16. Tai vietinės reikšmės istorinis paminklas, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Statytas XIX a. klasicistiniu stiliumi. Tai – dviejų aukštų mūrinis L formos pastatas, statytas dviem etapais. Šiame pastate 1880 m. įsikūrė pirmoji Panevėžyje Naftalio Feigenzono spaustuvė, kuri 1924 m. pradėjo spausdinti pirmąjį Panevėžio miesto savaitraštį „Panevėžio balsas“.

Ties pastatu Respublikos g. 16 eina Bataliono gatvė, paėjėkite ja.

Rausvas pastatas Bataliono gatvėje – ilgas, siauras, trijų aukštų pastatas, mūrytas iš plytų, kaip ir šalia esantis senas raudonų plytų namas. Pagal vietinių gyventojų pasakojimus čia buvę žydų mergaičių gimnazijos maldos namai. Šiuo metu tai – vienas bibliotekos pastatų, jame – tarnybinės darbuotojų patalpos. Dabartinė pastato sienų spalva yra tokia pat kaip originalioji. Tai žinome, nes buvo atlikti polichrominiai – dažų sluoksnių – tyrimai.

Bibliotekos rekonstrukcijos metu buvo išsaugotos svarbios pastatų architektūrinės detalės: rūsyje išlikę skliautai, įėjimo durų stogelis, metalinis balkonas, senieji II aukšto langai ir jų apkaustai, filinginės (t.y. įsprūdinės) durys.

O dabar kviečiame grįžti į biblioteką.