Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje pristatyta naujausia poeto, prozininko, vertėjo, dramaturgo, Klaipėdos dramos teatro meno vadovo Gintaro Grajausko poezijos knyga „Vandens skonis“.
„Gintaras – negali sakyti, kad yra pats geriausias Lietuvos poetas. Bet neabejotinai vienas geriausiųjų. Į mūsų šalies poeziją įnešė daug naujovių: jo kūryba daiktavardinė, veiksmažodinė, labai mažai būdvardžių, prieveiksmių. Siužetinė – būdinga Vakarų (Europos) poezijai. Lietuvoje iki šiol tokios nebuvo daug. Kita vertus, Gintaro eilėraštį perskaitome per 7 minutes, bet paskui apie jį galvojame labai daug”, – taip G. Grajausko poezijos ypatumus apibendrino jo draugas poetas, prozininkas, režisierius, šiemetės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūros premijos laureatas Alvydas Šlepikas.
Veikia arba ne
A. Šlepiko teigimu, naujausia knyga „Vandens skonis” įdomi tuo, kad čia G. Grajauskas labai atviras, dalijasi vaikystės, brendimo laikotarpio, asmeninio gyvenimo (net ir skaudžiausiais) momentais.
„Gražūs, sukrečiantys kūriniai. Kiekvienas tarsi apsakymas ar romanas. Eilėraštis kaip kirtis. Būdamas knygos redaktoriumi turėjau nuo jų emociškai atsiriboti, tačiau nepavyko skaityti be ašarų. Kas šiuos tekstus daro poezija (nes tikrai ne kiekvienas eilėraštis yra poezija)? Turi formą, pauzes. Tam tikri žodžiai. Dauguma eilėraščių yra metaforos. Nors, regis, paprasti ir buitiški, yra sakralūs”, – mintimis dalijosi A. Šlepikas.
„Gal visgi nereikėtų tų lentynėlių – kas yra poezija, o kas – proza? Gyvenime viskas gerokai paprasčiau ir sudėtingiau. Tiesiog yra tekstai, kurie veikia arba ne. O tada jokio skirtumo, poezija ar proza. Man pačiam kur kas svarbiau tai, kad skaitytojas pajunta bendrystę, randa atpažįstamų, savų dalykų. Sakralumo pojūtis per paprastus, kasdienius atributus – duonos kepalą ar pan.”, – sako G. Grajauskas.
Koncentruoti ir trumpinti
G. Grajauskas atviras: jis nemėgsta daugžodžiauti.
„Dramaturgijai tai padeda, o romaną parašiau tik vieną. Negebu ilgai vystyti teksto, plėsti ir dauginti. Man tai nuobodu. Mėgstu koncentruoti ir trumpinti”, – pasakoja kūrėjas.
„Vandens skonį” jis vadina labiausiai pavykusia savo eilėraščių knyga, kadangi turi struktūrą ir yra tarsi vienas didelis eilėraštis iš daugybės mažų. Kartu tai tarsi žmogaus autobiografija.
„Kaip ir visi apie savo vaikystę, paauglystę atsimenu nedaug, tačiau tam tikri momentai galvoje išlieka. Tie, kurie tave suformavo, dėl kurių esi kas esi. Galbūt panašūs į kitų. Kūryba tampa būdu kalbėti apie save ir kitus žmones kitiems žmonėms. Įgyja atpažįstamumo, universalumo”, – sako G. Grajauskas.
Poezijos knygą „Vandens skonis” kviečiame užsisakyti bibliotekoje arba internetu www.ibiblioteka.lt.
*****
G. Grajauskas – poetas, dramaturgas, vertėjas. Lietuvoje išleido vienuolika poezijos, dvi prozos, dvi esė knygas ir du pjesių rinkinius. Poezija išleista Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Italijoje, Islandijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje. Pelnė ne vieną kultūrinę premiją, tarp jų – „Poezijos pavasario“ (2000), Jotvingių (2022), Lietuvos rašytojų sąjungos (2023). Gyvena ir dirba Klaipėdoje.
Susitikimas bibliotekoje – projekto „Literatūros Ir kino dienos bibliotekoje” dalis. Finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.
Asta Sarapienė
Komunikacijos specialistė
Gintaro Lukoševičiaus nuotraukos
