Šioje Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Grigorijaus Kanovičiaus (1929–2023) knygoje rasite įvairių jo pasisakymų, interviu ir kalbų, kurios buvo išsibarstę po periodinių leidinių puslapius nuo 1988-ųjų, nuo lietuvių ir žydų tautinio atgimimo laikų.
Kaip Sąjūdžio iškeltas paskutiniojo Sovietų Sąjungos liaudies suvažiavimo deputatas, kaip pirmasis pokario Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas, pagaliau kaip į Izraelį emigravęs vienišas rašytojas, Kanovičius viešuose žodžiuose ar atsakydamas į žurnalistų klausimus žadino sąmoningumą, skatino kritinį žvilgsnį į istoriją ir dabartį, nuolat pabrėždamas moralinių vertybių svarbą. Daugeliui jis buvo kompasas ieškant egzistencinės ir istorinės tiesos.
Visiems žinoma, kokio būta Kanovičiaus — rašytojo; mažai kam žinoma, kokio jo būta žmogaus. Knygoje esantys tekstai ir atskleidžia rašytojo asmenybę, ir padeda geriau suvokti jo kūryboje keliamas bendražmogiškąsias problemas.
