Panevėžyje, Šermukšnių gatvėje, įkurta filosofo, Panevėžio miesto garbės piliečio Arvydo Šliogerio erdvė – švęsdama 65 veiklos metų sukaktį UAB „Metalistas Group” iškilmingai atidarė Arvydo Šliogerio skverą.
Sutapimai ir simboliai
„Simboliška diena ir šventė – Panevėžyje atsirado materialioji ir virtualioji filosofo, Panevėžio miesto garbės piliečio Arvydo Šliogerio erdvė. Kita vertus, tai ir diena, įrodanti, kaip puikiai kartu gali dirbti verslas ir kultūra. Bitės biblioteka, o su ja ir visas miestas, turi didžiulę dovaną – visuomenei prieinamą A. Šliogerio rankraštinį palikimą ir asmeninę biblioteką, ką tik į gyvenimą išleidome filosofui aktualizuoti skirtą interneto svetainę. Verslo partneriai pasirūpino, kad atsirastų skveras. Tai stipri pradžia, kurią, tikiu, plės vis naujos iniciatyvos ir projektai”, – sako Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Greta Kėvelaitienė.
„Viskas prasidėjo 2019 m. pabaigoje. Vėlų vakarą, likęs vienas darbe, internete skaičiau straipsnius. Užkliuvau už Pauliaus Gritėno „Arvydas Šliogeris – Šermukšnių gatve, per Alksniupius, pakeliui į didžiąją tylą“. Pavadinimas suintrigavo, nes esu didelis A. Šliogerio talento gerbėjas – labai imponuoja jo mąstymo būdas, filosofija – ir grubumas, ir jautrumas vienu metu. Skaitydamas tekstą atradau daug man nežinomų ir įdomių dalykų – pavyzdžiui, kad filosofo tėvai gyveno Šermukšnių gatvėje, visai šalia mūsų įmonės. Kitas sukrėtęs faktas buvo apie A. Šliogerio vaikystės vasaras Alksniupių kaime, netoli Šeduvos. Tai vieta, kurią ir aš pats labai gerai pažįstu – ten leisdavau paauglystės vasaras. Supratau, kad tarp manęs ir filosofo egzistuoja tam tikras ryšys, o šie sutapimai pasirodė per daug simboliški, kad ignoruočiau. Tada ir gimė mintis įamžinti A. Šliogerio atminimą jo vaikystės vietoje”, – prisimena „Metalistas Group“ vadovas Mantas Gudas.
Svarbiausia – nesugadinti
Skvero įkūrimas užtruko penkerius metus. Pasak M. Gudo, prasidėjusi pandemija, karas Ukrainoje dėmesį nukreipė kitur. Be to, iškilo biurokratinių kliūčių – reikėjo papildomų architektūrinių derinimų, kurie iš pradžių nebuvo numatyti.
Siekiant nepriimti vienpusių sprendimų buvo konsultuojamasi su Panevėžio kultūros bendruomene, filosofą pažinojusiais žmonėmis, architektais, surengtas architektūrinių idėjų konkursas. Jį laimėjo Vlado Balsio projektas „Itakė“, kuris ir buvo realizuotas.
„Svarbiausia užduotis buvo nesugadinti – skveras neturėjo būti perkrautas detalių, puošnus. Pieva, akmenys, naktį apšviečiama medžių laja. Pagrindinis objektas – sudžiūvusios upės vagą simbolizuojantis ilgas suolas, kuriame vėlgi priberta akmenukų. Sušilus orams ant jų bus patogu sėdėti. Panaudojome surūdijusį metalą – jis simbolizuoja tvirtybę ir trapumą, laiko
tėkmę, o kartu – aliuzija į mūsų įmonės veiklą. Stenduose – QR kodas, vedantis į Bitės bibliotekos sukurtą A. Šliogerio interneto svetainę”, – pasakoja M. Gudas.
Jau planuojama daugiau iniciatyvų, kaip pagražinti, tvarkyti skvero aplinką.
Minties ir poilsio erdvė
Pirmąkart skverą savo akimis išvydusi Zita Šliogerienė nenusivylė – paprasta, lakoniška, estetiška.
„Svarbiausia, kad atspindi filotopinę Arvydo mintį. Manau, kad skveras tikrai bus ramybės, poilsio ir apmąstymų erdvė, o ateityje galėtų tapti filosofų bendruomenės susitikimų vieta, čia vyktų filosofijos tekstų skaitymai, diskusijos ir kt. Be abejo, tai ir pati prasmingiausia Arvydo atminties įprasminimo vieta. Garbės piliečio vardas, nauja Bitės bibliotekos svetainė ir saugoma kolekcija, tinklalaidės, dabar skveras – visa tai man labai svarbu”, – sako Z. Šliogerienė.
Asta Sarapienė
Komunikacijos specialistė
Gintaro Lukoševičiaus nuotraukos
