Kaip pasirūpinti kitais nepamirštant savęs? Kaip atpažinti emocijas, sumažinti įtampą ir atrasti vidinę ramybę? Atsakymų į šiuos klausimus socialinių paslaugų srities specialistai ieškojo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos organizuotame psichologinio atsparumo ugdymo projekte „Dėmesingumo biblioteka“.
Spalio 15–28 dienomis vykęs mokymų ciklas pakvietė dalyvius skirti laiko sau, išbandyti kūrybines ir dėmesingumo praktikas bei atrasti metodų, pritaikomų tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje.
Programą sudarė keturi užsiėmimai, skirti savęs pažinimui ir emocinei gerovei stiprinti. Pirmajame susitikime bibliotekos Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus projektų valdymo specialistė Šarūnė Leikienė supažindino dalyvius su biblioterapijos principais ir metaforinėmis asociatyvinėmis kortelėmis. Knygų ištraukos, vaizdiniai ir metaforos tapo priemonėmis savirefleksijai bei emociniam sąmoningumui ugdyti.
Meditacijos užsiėmime, kurį vedė tarptautinio fondo „The Art of Living“ sertifikuota instruktorė Lina Navalinskaitė, dalyviai išbandė dėmesingumo, kvėpavimo ir atsipalaidavimo praktikas, padedančias sutelkti dėmesį į dabarties akimirką ir mažinti kasdienę įtampą.
Kūrybinę programos dalį pratęsė edukacinis užsiėmimas „Akis į akį su meno kūriniu“. Dailės terapeutė Sigita Stabinskė pakvietė dalyvius tyrinėti M. K. Čiurlionio kūrybą, ieškoti asmeninių asociacijų, reflektuoti jausmus ir patirtis bei išbandyti kūrybinės saviraiškos galimybes.
Programą užbaigė apsilankymas Panevėžio miesto dailės galerijoje. Kartu su menotyrininke Aurelia Seiliene dalyviai turėjo galimybę iš arčiau pažinti keramiką, atkreipti dėmesį į meno kūrinių formas, medžiagas ir jų kuriamas prasmes.
Mokymų tikslas – ne tik suteikti naujų žinių, bet ir paskatinti jas taikyti profesinėje veikloje. Didžioji dauguma apklausos, kuria dalinomės po projekto veiklų, dalyvių planuoja artimiausiu metu taikyti sužinotus metodus darbe. Naudos asociatyvines korteles, atliks meditaciją, kvėpavimo pratimus ar taikys dailės terapijos metodus. Dalyvės taip pat svarstė galimybę asociatyvines korteles derinti su knygų ištraukomis, kuriant savirefleksiją skatinančias veiklas. Jos džiaugėsi praktine užsiėmimų nauda ir jaukia atmosfera, pabrėždamos, kad specialistams trūksta renginių, skirtų jų pačių emocinei gerovei.
„Dėmesingumo biblioteka“ parodė, kad biblioteka gali būti ne tik žinių ir kultūros, bet ir savęs pažinimo, kūrybos bei bendrystės erdvė. Rūpinimasis savo emocine gerove padeda išlaikyti jautrumą, dėmesingumą ir gebėjimą pasirūpinti kitais.
Projektą finansavo Panevėžio miesto savivaldybė.
