Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka žengė dar vieną žingsnį tvarumo link – įgyvendintas projektas „EKO-garsinė biblioteka“, pakvietęs miesto bendruomenę per meną, garsą, kūrybą ir bendrystę iš naujo pažvelgti į žmogaus santykį su aplinka. Bibliotekos inicijuotos veiklos subūrė skirtingas kartas, kultūros atstovus, bendruomenes bei tvarumu besidominčius žmones.
Dainuoti su banginiais
Vienu ryškiausių akcentų tapo Danijos menininkų kolektyvo „Between Music“ paroda „Paslėptų garsų kelionė“. Jos pagrindas – unikalūs povandeniniai garso įrašai, per 3 metus surinkti ekspedicijose po Farerų salų urvus, Grenlandijos fiordus ir Suomijos ežerus. Bibliotekoje jie pristatyti 19 garsiakalbių instaliacija.
Laila Skovmand, Jensas L. Thomsenas ir Petri Kuljuntausta atvėrė skirtingus povandeninio pasaulio sluoksnius – nuo banginių giesmių ir senųjų jūreivių istorijas primenančių garsovaizdžių iki gelmių aido, vabzdžių garsų ir laivo variklio drumsčiamo povandeninio kraštovaizdžio. Ypatingą vietą užėmė L. Skovmand kompozicija, kurioje menininkė tarsi dainuoja kartu su banginiais, megzdama unikalų dialogą.
Šis meninis eksperimentas kelia ir platesnį klausimą: ar galime išmokti klausytis gamtos ne vien kaip išteklių, bet ir kito – savarankiško pasaulio?
„Paslėptų garsų kelionė“ tapo ir būdu kalbėti apie ekologines problemas – ekosistemų trapumą, klimato kaitos, žmogaus veiklų keliamas grėsmes. Kūrėjai įsitikinę – valstybės, mokslas, menas ir verslas turi dirbti išvien, kad tokios problemos būtų sprendžiamos
„Norėtųsi, kad žmonės labiau domėtųsi vandeniu, su juo jaustų stipresnį ryšį. Mat nors vanduo yra dažniausiai naudojamas elementas mūsų kasdieniame gyvenime, apie jį žinome dar tikrai nedaug. Kita vertus, norėtųsi, kad, pavyzdžiui, maudydamiesi prisimintume – 70 proc. mūsų kūno sudaro vanduo. Todėl tik maža dalis skiria vandenį mumyse nuo vandens išorėje. Nenutrūkstantis apytakos ratas. Tai, ką darome išorės vandeniui, kartu darome ir sau“, – pabrėžė L. Skovmand.
Kūrybine medžiaga tapo Nevėžis
Povandeniniai garsai tapo atspirties tašku ir Vytauto Mikalausko menų gimnazijos moksleiviams, dalyvavusiems kūrybinėse dirbtuvėse su „Between Music“ atstovais.
Gimnazistai mokėsi klausytis to, kas kasdien dažnai lieka nepastebėta. Ieškojo garsų bibliotekoje, gimnazijoje, miesto erdvėse, prie Nevėžio. Su tyliosios diskotekos įranga vykę pasivaikščiojimai leido upę patirti kitaip – klausytis vandens, aplinkos, savo balsų ir eksperimentuoti kuriant naujus garsus. Telefonu įrašyti garsai tapo kūrybine medžiaga kurti savas improvizacijas.
Moksleivių sukurta garso kelionė buvo pristatyta bibliotekoje.
Praktiniai tvarumo potyriai
Projekte vietos atsirado ne tik garsui, bet ir praktiniam tvarumo potyriui. Dirbtuvėse „Kuriame žaliąją biblioteką“ dalyviai iš nebenaudojamų bibliotekos baldų plokščių kūrė erdvinę instaliaciją.
Svarbiausia buvo ne galutinis rezultatas, o procesas. Į jį įsitraukė skirtingo amžiaus, patirčių ir gebėjimų žmonės, o kiekviena idėja virto bendro rezultato dalimi. Dirbtuves vedė VšĮ „Architektūra ir žmonės“ architektės Margarita Kaučikaitė ir Evelina Vasiliauskaitė bei Švedijos „Växtvärket“ edukatorius, tvarumo ir statybos ekspertas Nicolas Kelleris.
Žaliasis manifestas
Projekto diskusija „EKO-garsinė biblioteka“ subūrė partnerius, menininkus, bendruomenių, kultūros, valdžios institucijų ir aplinkosaugos atstovus. Apžvelgtos projekto veiklos, dalytasi kūrybinėmis bei bendruomeninėmis patirtimis, kalbėta apie tvarumo idėjų sklaidą ir tęstinumą Panevėžyje.
Diskusija tapo svarbiu projekto apibendrinimo tašku, tačiau kartu – žingsniu į priekį. Pasirašytas Žaliasis bibliotekos manifestas. Juo įsipareigota priimant sprendimus atsižvelgti į tvarumą, diegti naujoves, dirbti su bendruomenėmis, imtis žaliųjų iniciatyvų, megzti partnerystes su panašiai mąstančiomis organizacijomis ir gilinti aplinkosaugos žinias. Ypatingas dėmesys skirtas vaikams ir jaunimui – siekiama skatinti juos tapti ekologiškų permainų lyderiais.
Manifesto siekiams pritarė Panevėžio, Pasvalio ir Vilniaus bibliotekos, Panevėžio kraštotyros muziejaus, Panevėžio kolegijos, Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos atstovai ir pavieniai žmonės.
Sudaryti sąlygas
„EKO-garsinės bibliotekos“ veiklos baigėsi, tačiau jų idėjos neapsiriboja rugsėjo kalendoriumi.
„Projektas parodė, kad apie aplinkosaugą galima kalbėti ne tik paskaitose ar konferencijose. Apie ją galime šnekėti garsu, muzika, architektūra, kūryba ir asmeninėmis patirtimis. Galime ne tik pasakoti apie gamtos saugojimą, bet ir sudaryti sąlygas žmogui išgirsti tai, į ką kasdien nebekreipiame dėmesio. Galbūt būtent taip ir prasideda pokytis – nuo gebėjimo sustoti ir klausytis. Klausytis Nevėžio. Klausytis miesto. Klausytis žmogaus balso. Klausytis gyvūnų. Klausytis tylos. Ir suprasti, kad aplinka nėra kažkas, kas egzistuoja šalia mūsų. Esame jos dalis“, – sako projekto vadovė Raimonda Gvozdienė.
Projektą „EKO-garsinė biblioteka“ finansavo Lietuvos kultūros taryba, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje ir Panevėžio miesto savivaldybė.
Asta Sarapienė
Viešųjų ryšių specialistė
