Molėtų viešoji biblioteka, kaip ir kasmet, savo skaitytojams organizuoja Europos paveldo dienų veiklas.

Rugsėjo 17 d. Europos paveldo dienos prasidėjo pravėrus Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčios duris.

Kelionę pradėjome išskirtiniame klasicizmo architektūros ir sakralinio meno objekte. Čia restauratorė Teresė Blažiūnienė pakvietė į bažnyčią pažvelgti kitaip – pastebėti tai, pro ką kartais praeiname per greitai. Turėjome progą iš arčiau pažvelgti į bažnyčios interjerą, joje saugomus dailės kūrinius, spalvas, formas, laiko paliktus ženklus ir restauratoriaus akiai matomas detales.

Giedraičių gimnazijos muziejuje vartėme krašto atminties puslapius, o vėliau keliavome į Teresės Blažiūnienės restauravimo dirbtuves. Čia galėjome pažvelgti į restauratoriaus darbą iš arti, sužinoti, kiek žinių, kruopštumo reikalauja meno kūrinių restauravimas. Čia paveldas pasirodė visai kitoks – trapus, reikalaujantis kantrybės ir labai tikslaus žmogaus prisilietimo.

Rugsėjo 18 d. Europos paveldo dienų kelionė tęsėsi Alantoje, kur susitiko skirtingi mūsų krašto istorijos sluoksniai – nuo vyskupo Motiejaus Valančiaus laikų iki milijonus metų skaičiuojančios žemės istorijos.

Pirmoji stotelė – Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. XIX amžiuje Alantos parapija priklausė Žemaičių vyskupijai, todėl čia buvo gera proga prisiminti ir vieną svarbiausių XIX a. Lietuvos asmenybių – Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių. Valančių dažnai prisimename kaip blaivybės sąjūdžio iniciatorių ar „Palangos Juzės“ autorių, tačiau jo veikla buvo gerokai platesnė. Tai buvo žmogus, kuriam rūpėjo ne tik Bažnyčia, bet ir žmonių švietimas, lietuviškas žodis bei visuomenės sąmoningumas.

Trumpam stabtelėjome ir Alantos sinagogoje – vienoje iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų. O nuo istorijos, užrašytos žmonių, pasukome prie istorijos, kurią milijonus metų rašė pati gamta. Alantos dvaro sodyboje mūsų laukė susitikimas su geologu dr. Jonu Satkūnu. Kartu pažvelgėme į Alantos kraštovaizdį ne tik kaip į gražų horizontą – kalvos, slėniai ir žemės paviršiaus formos – tai pasakojimas apie ledynus, geologinius procesus ir jėgas, suformavusias šį kraštą gerokai anksčiau, nei čia atsirado pirmieji dvarai ar bažnyčių bokštai.

Dėkojame Paveldo dienų partneriui Molėtų krašto muziejui.

Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija