Rugsėjo 17-ąją prasidėjo Europos paveldo dienos, šiemet kviečiančios kultūros paveldą „saugoti, puoselėti, atgaivinti“. Į šią pažinimo kelionę jau penktą kartą įsitraukė Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, surengusi edukacinį pasivaikščiojimą „Domininko Bukonto takais“. Į jį pakviesti Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos ketvirtokai su mokytoja Dalia Baubinaite.

Šįkart dalyvių laukė pažintis su žmogumi, kurio gyvenimas glaudžiai susijęs su Zarasais ir Lietuva. Domininkas Bukontas gimė 1873 m. rugpjūčio 11 d., Kegrių k., dabartiniame Akmenės rajone, mirė 1919 m. sausio 19 d. Zarasuose. Jis buvo gydytojas, antropologas, kultūros ir mokslo švietėjas, lietuvybės puoselėtojas ir mecenatas.

Pasivaikščiojimą, rugsėjo 17 d. pradėjome prie bibliotekos. Tai buvo simboliška vieta – juk pats D. Bukontas rūpinosi bibliotekos-skaityklos įkūrimu, pirko knygas ir suprato šviesos, žinių, lietuviškos kalbos bei švietimo svarbą.

Kelionę tęsėme D. Bukonto gatve, kol pasiekėme Zarasų kapines. Sutvarkėme ant kalnelio esančią D. Bukonto kapavietę, uždegėme žvakelę ir prisiminėme žmogų altruistą, savo gyvenimą skyrusį ne tik medicinai, bet ir visuomenei, mokslui, švietimui bei Lietuvos kraštui.

Kas buvo tas Domininkas Bukontas? Koks jis buvo jaunystėje? Kodėl pasirinko gydytojo kelią? Kas paskatino jį rūpintis žmonėmis, švietimu, lietuvybės puoselėjimu?

Ir štai čia vaikų laukė viena netikėta detalė.

Pasirodo, jaunystėje D. Bukontas mėgo gaudyti drugelius! Jis juos rinko, klasifikavo, domėjosi gamta. Ne mažiau rūpėjo ir augalai – kaupė jų herbariumą. Gal tai buvo jo mokslinių tyrinėjimų pradžia. Jis buvo ne tik gydytojas, bet ir antropologas.

Grįžę į Zarasus užsukome prie D. Bukonto gatvėje esančio namo, kuriame šiandien įkurtas visuomeninis muziejus. Šiame name 1918–1919 metais gyveno gydytojas, čia ir mirė.

Stabtelėjome priešais buvusių šaulių namų pastatą, kurių atsiradimo idėja buvo D. Bukonto noras pastatyti namus bendruomenei.

Paskutinė mūsų pasivaikščiojimo stotelė – Sėlių aikštė, kurioje stovi skulptoriaus Leonardo Striogos 1993 metais sukurtas paminklas Domininkui Bukontui. Prie paminklo uždegėme žvakutę ir tylos minute pagerbėme šio žmogaus-altruisto atminimą.

Tačiau svarbiausia šio susitikimo dalis buvo ne vien faktai ir datos. Su mokiniais kalbėjomės apie tai, kas D. Bukontą paskatino tapti švietėju, lietuvybės puoselėtoju, visuomenės žmogumi, kodėl jis rinkosi tarnauti kitiems ir kuo jo gyvenimo pavyzdys gali būti svarbus šiandienos jaunam žmogui.

Ką gero galime padaryti mes patys?

Europos paveldo dienų prasmė – ne tik saugoti praeitį. Svarbu ją atgaivinti ir padaryti suprantamą šiandien gyvenančiam žmogui. Todėl pasivaikščiojimo pabaigoje ketvirtokams iškėlėme klausimą: o kokius gerus ir prasmingus darbus gali padaryti kiekvienas iš mūsų? Mokiniai klasėje rašinėliuose aprašys savo darbus.

Galbūt tai bus nedidelis darbas – pasirūpinti savo aplinka, padėti kitam, išsaugoti seną daiktą ar istoriją, pasidomėti savo šeimos ir krašto praeitimi. Galbūt tai noras mokytis ir savo žiniomis dalytis su kitais. Juk kultūros paveldas gyvas tada, kai mes jį pastebime, suprantame ir įprasminame.

Šiandieną „Domininko Bukonto takais“ keliavome ne tik po Zarasus, keliavome per istoriją.

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija