Dažnai girdime posakį: pradėti nuo nulio. O kas, jeigu iki to nulio – kaip iki dangaus? Kai malamės minusuose, nesibaigiančiuose pragaro ratuose? Tarkim, tėvo nebėra, o motina narkomanė? O jei dar parsiveda žmogų, kuris tavęs nekenčia, smurtauja? O tu – visiškai nuo suaugusiųjų malonės priklausantis vaikas Dievo (ir valdžios) pamirštame užkampyje, kur nėra nei normalios mokyklos, nei galimybių atskleisti savo galimybes/talentus, nei ateities? Kur tavimi netekus mamos „pasirūpins” atgrubnagė Užtinakė socrūpybos darbuotoja, kuriai svarbiausia – kuo greičiau tave numesti laikinam globėjui? Kad ir į vergiją?
Kas, jei tavo vaikiškas žodis nieko nereiškia palyginti su suaugusiojo? Jei tavo aplinkoje į kairę ir dešinę „gydymo tikslais” lengva ranka dalijamas „Xanaxas”, oksis ir opioidai? O tu nepažįsti nė vieno nevartojančio bendraamžio?
Kas, jei tavęs paklausus, kuo norėtum būti užaugęs, atsakai: dar gyvas? Jei gyvenimas nepailsdamas tave užmėto šūdais, o tu tik stengiesi juos atmušinėti? Vaikystės stadiją su visomis klaidomis pereini suaugęs?
Paliktųjų, numestųjų, užmirštųjų istorija ir gyvenimo pamokos. Ne virkaujant, o siaubą atmiešiant didžiule doze skirtingų nuostabaus humoro formų. Mėginant užčiuopti akimirką, kai viskas ėmė griūti.
Ir visgi: „geras pasakojimas ne vien mėgdžioja gyvenimą, o ir jam priešinasi”. Taip kad.
Nuostabu.
P.S. Prestižinės „Pulitzer” ir „Womens Prize for Fiction” premijos.
P.P.S. Tai, kad romanas lietuviškai suskambo taip įspūdingai – ir vertėjos nuopelnas. Mat čia buvo būtina ne tik pasileisti plaukus, bet ir smarkiai juos pašiaušti. Gabrielei Gailiūtei-Bernotienei tai puikiai pavyko. Pagarba. Ir didžiulis ačiū „Balto” leidyklai.
Knygą kviečiame užsisakyti mūsų bibliotekoje arba internetu www.ibiblioteka.lt.
Asta Sarapienė
Komunikacijos specialistė
